Kaip klimato kaita įtakoja žmonių sveikatą

Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO) – klimato kaita – didžiausia grėsmė žmonijos sveikatai. Klimato krizė grasina panaikinti pastarųjų penkiasdešimties metų vystymosi pažangą sveikatos ir skurdo mažinimo srityse ir dar labiau padidinti esamus sveikatos skirtumus. Klimato kaita turi įtakos socialiniams ir aplinkos veiksniams, lemiantiems sveikatą – švariam orui, saugiam geriamajam vandeniui, pakankamam kiekiui maisto ir saugiam būstui.

Daugiau kaip 930 mln. žmonių – apie 12 % pasaulio gyventojų – sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti išleidžia ne mažiau kaip 10 % savo namų ūkio biudžeto. Skurdžiausi žmonės dažniausiai nėra apdrausti, todėl jau dabar dėl sveikatos problemų kasmet skursta apie 100 mln. žmonių, o klimato kaitos poveikis šią tendenciją dar labiau sustiprina. 

Temperatūros pokyčiai iš esmės keičia mūsų planetos ekosistemas, sukeldami domino efektą – nuo buveinių praradimo iki rūšių išnykimo ir maisto grandinių išbalansavimo.

Pagrindiniai sveikatą žalojantys veiksniai:

Oro tarša ir kvėpavimo takų ligos

• Dėl aukštesnių temperatūrų ir ilgėjančių sausrų dažniau kyla miškų gaisrai, didėjantis smogo ir kietųjų dalelių kiekis ore sukelia kvėpavimo takų ligas (astmą, bronchitą, plaučių ligas).
• Padidėjęs ozono sluoksnio išsekimas gali sustiprinti kvėpavimo takų problemas.

Karščio bangos ir širdies bei kraujagyslių ligos

• Ilgėjančios ir intensyvėjančios karščio bangos didina šilumos smūgio, dehidratacijos bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių ir vaikų.
• Karščio bangos gali padidinti mirtingumą tarp pažeidžiamų grupių.

 Infekcinių ligų plitimas

• Dėl šiltesnio klimato plinta uodų pernešamos ligos, tokios kaip maliarija, dengės karštinė, Laimo liga.
• Šiltėjantys vandenys didina bakterijų ir parazitų kiekį, sukeldami daugiau žarnyno infekcijų.

Vandens ir maisto sauga

• Klimato kaita gali sukelti sausras ar potvynius, dėl kurių sumažėja geriamojo vandens prieinamumas ir pablogėja jo kokybė.
• Žemės ūkio derlingumas kinta, o tai gali lemti maisto trūkumą, prastą mitybą ir susilpnėjusį imunitetą.

Psichologinė sveikata ir stresas

• Ekstremalūs klimato įvykiai, tokie kaip uraganai, gaisrai ar potvyniai, sukelia stresą, nerimą ir net potrauminio streso sutrikimą (PTSS).
• Ekologinis nerimas (angl. eco-anxiety) tampa vis dažnesne psichinės sveikatos problema.

Klimato kaitos poveikis sveikatai jau dabar yra rimta problema, kurią būtina spręsti tiek per politikos pokyčius, tiek per asmenines galimas prevencines priemones.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė Indrė Biemolt