2024 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ atliko jau trečiąjį „Planet Youth“ tyrimą, atskleidusį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situaciją tarp 10-tų klasių sostinės moksleivių. Tyrimo rezultatai suteikia žinių apie mokinių psichikos ir fizinę gerovę, santykius su draugais, šeima ir mokyklos bendruomene, padeda nustatyti rizikos ir apsauginius veiksnius, susijusius su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tarp paauglių ženkliai sumažėjo
Remiantis „Planet Youth“ tyrimo duomenimis, 2024 m. psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tarp Vilniaus miesto jaunimo, lyginant su 2022 m., ženkliai sumažėjo. Pavyzdžiui, alkoholio vartojimas per pastarąsias 30 dienų tarp dešimtų klasių moksleivių sumažėjo nuo 26 proc. (2020 m.) iki 19 proc. (2024 m.), elektroninių cigarečių vartojimas – nuo 28 proc. iki 16 proc., cigarečių – nuo 14 proc. iki 11 proc.
Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė teigia: „Manau, kad pozityvių pokyčių priežastis yra labai nuoseklus, duomenimis ir glaudžiu bendradarbiavimu pagrįstas mūsų visų – savivaldybės, visuomenės sveikatos biuro komandos, mokyklų, policijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų – darbas. Prieš beveik du metus patvirtinta ilgalaikė strategija, jos įgyvendinimui skirtos veiklos ir finansavimas vadovaujantis islandiškojo modelio filosofija, tikiu, veikia. Tai nereiškia, kad jau galime nurimti ar sulėtinti tempą, tačiau tai labai gera pradžia, kuri rodo tikslingos, apgalvotos ir efektyvios prevencijos naudą.“
„Vilnius sveikiau“ l.e.p. direktorė Aurelija Šiautkulienė pastebi, jog atliktas jau trečiasis „Planet Youth“ tyrimas ne tik atskleidė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tarp moksleivių statistiką, tačiau ir leido giliau pažvelgti į visas jauną žmogų kasdien supančias aplinkas.
„Modelis pagrindinį dėmesį skiria keturioms jaunuolio gyvenimo sritims: šeimai, bendraamžiams, mokyklai ir laisvalaikiui. Nors tyrimas parodė mažėjančią tendenciją psichoaktyviųjų medžiagų vartojime, tačiau statistika, atspindinti jaunų žmonių psichikos sveikatą, skatina labiau pasistengti, kad prevencija būtų veiksminga ir ilgalaikė. Esame įsitikinę, jog remiantis islandiškuoju modeliu, susitelkus paauglio aplinkoms, dirbant išvien, siekiant mažinti rizikos veiksnius ir kuriant sveikesnę aplinką, galėsime sostinėje siekti vis geresnių rezultatų,“ – bendradarbiavimo naudą vertina A. Šiautkulienė.
Tėvų vaidmuo – pozityvaus ryšio su paaugliu kūrimas ir taisyklių nustatymas
„Planet Youth“ modelis akcentuoja šeimos aplinkos, ypač tėvų palaikymo ir nustatytų taisyklių, esminę svarbą paauglių saugumui ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai. Vilniaus moksleivių tyrimas atskleidžia džiuginančią bendrą tendenciją: didžioji dauguma paauglių (net 92 proc.) jaučiasi saugūs namuose, o 86 proc. teigia lengvai sulaukiantys užuojautos ir šilumos iš savo tėvų. Šie rodikliai atskleidžia stiprų teigiamą emocinį ryšį su tėvais, kuris yra itin svarbus paauglių psichologinei gerovei.
„Kalbant apie tėvų ir vaikų ryšį, labai svarbu pasitikėjimas. Vaikas turi pasitikėti tėvais ir atsiradus sunkumams moksluose, vidiniame gyvenime ar šiaip padarius netinkamus veiksmus – tėvai turėtų būti tie pirmieji, kurie išgirstų ir kaip įmanoma greičiau suvaldytų situaciją ir neleistų jai įgauti pagreičio.
Jei vaikas jaus, kad namie neturi paramos, gali nueiti lengviausiu sprendimo keliu – psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo,“ – dalijasi Vilniaus jėzuitų gimnazijos tėvų komiteto pirmininkas Andrius Klupšas.
Tyrimas taip pat atskleidžia svarbą kurti aiškius susitarimus ir taisykles su savo vaikais temomis, susijusiomis su saugumu, siekiant padėti savo vaikams orientuotis sudėtingame paauglystės laikotarpyje. Nors didelė dalis tėvų (69 proc.) nustato taisykles paaugliams dėl grįžimo namo laiko, vis dar 14 proc. paauglių pažymi, jog gauna alkoholinių gėrimų iš savo šeimos narių.
Pasak A. Klupšo, susitarimai ir bendra pozicija svarbi ne tik tarp tėvų ir vaikų, tačiau ir pačių tėvų bendruomenėje. „Planet Youth“ modelyje bendri tėvų susitarimai įvardijami kaip vienas iš saugiklių, kuriančių bendrą suaugusiųjų poziciją, nustatant paaugliams taisykles. A. Klupšas dalijasi, jog tokie susitarimai jų ugdymo įstaigoje padėjo tėvams geriau pažinti vieniems kitus, savo vaiko klasiokus bei sustiprinti ryšį su vaiku.
„Vaikams matant, kad jų tėvai susirašo, susitinka ir sprendžia/kalba apie mokyklą ir apie vaikus – vadinasi, tėvams tai rūpi! Mes dažnai viską nurašome skubėjimui ir laiko neturėjimui, bet pasirodo, kad to laiko tikrai yra ir tas laikas patampa visiškai kitos kokybės, nes daugiau sužinome apie savo vaikus, mokyklą. Tai suprasdami vaikai jaučiasi saugesni ir atsiranda daugiau bendravimo su tėvais,“ – teigia A. Klupšas
Kokie veiksniai paauglių psichologinei gerovei iššūkių kelia daugiausiai?
Svarbu kurti susitarimus su jaunuoliais ir tokiomis temomis, kurios tiesiogiai veikia jauno žmogaus psichikos sveikatą, pavyzdžiui, socialinių tinklų naudojimas, miego ir poilsio įpročiai. Tyrimas rodo, kad tik 34 proc. moksleivių miega rekomenduojamas aštuonias valandas per naktį. Šie duomenys parodo, jog siekiant užtikrinti gerą psichologinę savijautą, būtina atkreipti didesnį dėmesį ir į miego kokybę, ir trukmę.
Psichologė-psichoterapeutė Veronika Lakis išskiria, jog trys pagrindiniai paauglių psichologinei gerovei iššūkius keliantys veiksniai – aukšti akademiniai lūkesčiai, didelis patyčias patiriančių mokinių skaičius ir problematinis socialinių tinklų naudojimas.
„Beveik pusės Lietuvos moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra tapęs probleminiu, o 1 iš 8 pasižymi didele priklausomybės rizika. Tai neigiamai veikia miegą, mažina laiką, skirtą „gyvam“ bendravimui, socialiniai tinklai formuoja nerealius standartus, kelia spaudimą, skatina vienišumo bei izoliacijos jausmą ir tokiu būdu veikia emocinę bei fizinę savijautą,“ – patikslina psichologė.
Kalbėjimas su vaiku apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą taip pat gali kelti iššūkių tėvams. V. Lakis teigia, jog įtampą numalšinti tėvams padeda supratimas, kad diskusijos apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą yra procesas, o ne vienkartinis pokalbis. Ji pabrėžia: „Ypač svarbu diskusijoms pasitelkti įvairias kasdienes situacijas – reklamas, filmus, įvairius visuomenės bei bendruomenės įvykius ir pan. Kalbėti „tarp kitko“ atliekant kitas veiklas (žaidžiant, vaikštant, važiuojant, gaminant maistą ir pan.) – tas sumažina įtampą visiems pokalbio dalyviams.“
Ugdymo įstaigose siekia kurti saugias ir palaikančias bendruomenes
Didžioji dalis mokinių (75 proc.) turi draugų, kurie jais rūpinasi, o net 94 proc. gerai sutaria su mokytojais. Tai rodo, kad mokyklose kuriamos palankios sąlygos vystytis socialiniams ryšiams. Vilniaus ugdymo įstaigose pastebimas augantis įvairių iniciatyvų skaičius, kurių tikslas – stiprinti mokyklos aplinką ir sutelkti bendruomenę. Šios iniciatyvos dažnai apima ne tik moksleivius ir mokytojus, bet siekia įtraukti ir mokinių tėvus, nes sutelkti prevenciniai veiksmai atneša teigiamų rezultatų.
„Vilniaus Antakalnio gimnazijos 10-tų klasių mokiniai jau trečią kartą dalyvavo „Planet Youth“ modelio tyrime. Išanalizavusi rezultatus gimnazija paruošdavo prevencinį veiksmų planą naujiems mokslo metais. Tyrimas parodė, koks svarbus yra visos mokyklos bendruomenės – tėvų, mokinių ir mokytojų – kryptingas ir pozityvus požiūris į kylančius iššūkius ir aiškus suvokimas, ką mokyklos lygmenyje galime padaryti – kurti saugią fizinę ir emocinę aplinką, sistemingai teikti žinias tikslinėms grupės ir tinkamai komunikuoti apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei platinimo atvejus bendruomenėje, ugdyti teigiamas mokinių nuostatas gyvenimo įgūdžių pamokose,“ – teigia Antakalnio gimnazijos direktorė Anželika Keršinskienė
Vis dėlto 2024 m. tyrimas atskleidė, jog 37 proc. sostinės mokinių mokykloje nesijaučia saugūs, o 32 proc. mano, kad mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai pastebi, kai jiems yra sunku, ir pasiūlo pagalbą. Tai rodo, kad saugumo ir paramos klausimai mokyklos aplinkoje vis dar yra aktualūs, todėl svarbu išlaikyti ir plėsti iniciatyvas, kurios padeda mokiniams kurti stiprius socialinius ryšius su bendraamžiais ir mokytojais, bei kurti aplinką, kurioje kiekvienas mokinys jaustųsi pastebėtas ir palaikomas.
„2024 m. gimnazijoje mokiniams buvo įrengta treniruoklių salė bei muzikos studija ir atidaryta Atvira jaunimo erdvė (dirba Vilniaus Antakalnio atviro jaunimo centro „Žalianamis“ j, kuriamos poilsio vietos koridoriuose; mokiniams, tėvams ir mokytojams buvo organizuojami susitikimai su įvairiais specialistais (policijos pareigūnais, gydytojais ir kt.), keliama gyvenimo įgūdžių mokytojų kvalifikacija ir stiprinama pagalbos mokiniui specialistų komanda. Nuo 2023 m. gimnazijos bendradarbiavimas su Lietuvos karo akademija ir Sostinės krepšinio mokykla mokiniams suteikia galimybę dalyvauti papildomose veiklose – Jaunojo kariūno lyderio ugdymo programoje ir rytinėse krepšinio treniruotėse,“ – A. Keršinskienė apžvelgia naujas pastarųjų metų iniciatyvas.
Prevencinių veiklų įgyvendinimas sostinėje – tęstinis procesas
Tarptautinis įrodymais pagrįstas Islandijos pirminės prevencijos modelis „Planet Youth“ Vilniuje pradėtas igyvendinti 2020 m. Modelio įgyvendinimas apima daug tarpusavyje susijusių sričių: nuo tyrimo atlikimo iki intervencijų taikymo ir politinių pokyčių. Taip yra siekiama ne tik sumažinti jaunų žmonių įsitraukimą į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, bet ir padidinti jų užimtumą, sudaryti galimybes įsitraukti į prasmingą veiklą bei sustiprinti santykius, aplinką ir bendruomenės ryšį. Ypatingas dėmesys šiame procese skiriamas suaugusiųjų (tėvų, formaliojo ir neformaliojo švietimo mokytojų, vietos bendruomenės narių ir kt.) vaidmeniui siekiant mažinti vartojimo riziką ir stiprinti apsauginius veiksnius.
Šiais metais „Vilnius sveikiau“ taip pat tęs Ankstyvosios intervencijos programos įgyvendinimą. Ji skirta 12–18 m. eksperimentuojantiems, pabandantiems arba nereguliariai alkoholį, kitas psichoaktyviąsias medžiagas (išskyrus tabaką) vartojantiems jaunuoliams. Be to, „Vilnius sveikiau“ reguliariai organizuoja tėvystės įgūdžių ugdymo programą su vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susidūrusiems tėvams ir teikia individualias psichologo konsultacijas jaunuoliams (nuo 11 m.) ir suaugusiesiems (nuo 16 m.).
Pilną 2024 m. „Planet Youth“ jaunimo apklausos rezultatų ataskaitą galite skaityti čia: Planet Youth 2024 m. Vilniaus miesto duomenys ir rezultatai – Vilniaus visuomenės sveikatos biuras
„Vilnius sveikiau“ parengė tėvams skirtas rekomendacijas, galinčias padėti kalbėtis su paaugliais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.
Daugiau informacijos apie „Vilnius sveikiau“ Vilniaus mieste įgyvendinamą Islandijos paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos modelį „Planet Youth“ galite rasti čia: https://vilniussveikiau.lt/lt/paslaugos/projektai/planet-youth/
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro informacija
