Antsvorio epidemija: lietuviai vieni iš lyderių Europoje, o liekniausi – italai

Lietuvoje turinčių antsvorio žmonių skaičius vienas didžiausių visoje Europoje. „Eurostat“ duomenys skelbia: lietuviai užima penktą vietą pagal antsvorį vyresnių nei 16 metų amžiaus žmonių kategorijoje. Situacija prasta: kas antras tautietis turi antsvorio, o kas trečias – serga nutukimu. LRT.lt aiškinasi, kokios šios neraminančios statistikos priežastys. 

Liekniausi – italai, daugiausia antsvorį turinčių gyventojų – Maltoje

Pagal antsvorį turinčių gyventojų skaičių, nedaug mus lenkia tik latviai, suomiai, rumunai ir Maltos gyventojai.

O štai liekniausi žmonės Europoje, tyrimo duomenimis, yra italai. Mažiau antsvorį turinčių žmonių taip pat gyvena Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Kipre.

Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas profesorius Rimantas Stukas LRT.lt antsvorio epidemiją sieja su prastais lietuvių mitybos įpročiais:

„Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad lietuviai mėgsta valgyti riebiai. Mažai vartoja daržovių ir maistinių skaidulų turinčių produktų. Prie antsvorio dar prisideda ir menkas fizinis aktyvumas.“

Nutukimas / AP nuotr.

Dietologas: kuriozas, kad liekniausi žmonės gyvena batonų ir sūrių šalyse

Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas LRT.lt teigia, kad prasti mitybos įpročiai yra pasekmė. Priežasčių reikėtų ieškoti giliau. Pavyzdžiui, šeimos valgymo kultūroje.

„Tenka konsultuoti šeimas. Dauguma net nesupranta, ką reiškia vakarieniauti, pietauti visiems prie bendro stalo. Visos šventės irgi tampa persivalgymo simboliu“, – lietuvių valgymo įpročius kritikuoja dietologas.

Kuriozu jis vadina ir tyrimo išvadas, kad mažiausiai nutukę yra italai ir prancūzai: „Liekniausi žmonės, pasirodo, gyvena batonų ir sūrių šalyse.“

Prancūziškasis batonas / „Pexels“ nuotr.

Vieni teikia pirmenybę šviežumui, kiti – pusgaminiams

E. Grišinas sako, kad yra turėjęs ne vieną pacientą italą, kuris susirgo nutukimu apsigyvenęs būtent Lietuvoje.

„Gal tokį mažą antsvorio turinčių žmonių kiekį tose šalyse lemia maisto ir valgymo kultūra. Juk Italija ir Prancūzija turi senas kulinarijos tradicijas. Daug dėmesio skiria maisto kokybei, gaminimui namuose, o lietuviai nėra išrankūs, išprusę maisto kokybės klausimu. Valgo daug pusgaminių. Pažiūrėkite, kokie produktai karaliauja prekybos centruose. Tikrai ne švieži, o šaldyti, konservuoti.

Viduržemio jūros dieta / „Shutterstock“ nuotr.

Retas lietuvis išmano valgymo kultūrą. Ant stalo retai pasitaiko šviežių produktų. Jų trūksta ir parduotuvėse, kavinėse, užkandinėse.

Pavyzdžiui, Italijoje ant kiekvieno kampo nusipirksi sumuštinį su šviežia mocarela, naminiu pesto padažu. Kalorijų prasme tai gal ir nesiskirs nuo atšildyto čebureko, bet maistinė vertė skirsis milžiniškai. Ir maistinių medžiagų įsisavinimas iš kokybiško sumuštinio labai skirsis nuo prastos kokybės pusgaminio“, – aiškina E. Grišinas.

Edvardas Grišinas / E. Blažio / LRT nuotr.

E. Grišinas: lietuvis geriau nusipirks brangų drabužį, bet ne kokybiško maisto

Dietologas pamini ir ekonominį faktorių, finansinį mentalitetą.

„Lietuvis geriau nusipirks brangų drabužį ar dar kažką, bet nepasirūpins kokybišku maistu. Natūralesni, kokybiškesni maisto produktai neretai ir brangiau kainuoja. Ne visi gali sau leisti taip maitintis. Dalis žmonių galvoja ne apie kokybišką maistą, o kaip pigiau prasimaitinti“, – sako gydytojas.

Maisto produktai / K. Kavolėlio / BNS nuotr.

Jis neatmeta ir nesaikingo alkoholio vartojimo įtakos antsvoriui.

„Italai, prancūzai irgi vartoja alkoholį, bet dažniausiai jie žino savo normą, skirtingai nei dauguma mūsų tautiečių. Mūsų gėrimo kultūrai didelę įtaką padarė sovietmetis, yra ne ragaujama, ne apsiribojama vyno taure, o prisilakama“, – apie antsvorio priežastis svarsto medikas.

Viduržemio jūros dieta / „Pexels“ nuotr.

Antsvoris ir nutukimas – krūvos ligų ir nevaisingumo priežastis

Gydytojas pritaria, kad antsvoris ir nutukimas yra kur kas didesnės bėdos nei estetinis vertinimas „gražu / negražu“.

„Antsvorio turintys žmonės labiau rizikuoja sirgti padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, pilvo pūtimu, žarnyno uždegimu.

Jie dažniau kenčia dėl įvairių reprodukcinės sistemos sutrikimų: menstruacijų ciklo išsibalansavimo, prastos spermos kokybės, policistinių kiaušidžių sindromo, skydliaukės sutrikimų, autoimuninių ligų.

Cepelinai / „Shutterstock“ nuotr.

Padidėja rizika susirgti podagra, dislipidemija, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, sąnarių ligomis ir jų nusidėvėjimu, miego sutrikimais ir t.t“, – antsvorio ir nutukimo pasekmes sveikatai vardija gydytojas.

Pasak profesoriaus R. Stuko, antsvorio pasekmė – didelis šalies gyventojų sergamumas širdies, kraujagyslių sistemos ligomis. Virš 50 proc. gyventojų serga ir miršta nuo šių ligų. Dauguma šių ligų išvengtų, jei neturėtų antsvorio.

Profesorius R. Stukas: jei tik žinotume, kaip sumažinti antsvorio epidemiją

„Žalingi mitybos ir gyvensenos įpročiai pas mus perduodami iš kartos į kartą. Ir ši liūdna situacija ne tik kad negerėja, ji prastėja.

Regis, tiek daug kalbama apie sveiką mitybą, tiesioginę antsvorio įtaką įvairioms ligoms, bet niekas nesikeičia. Žmogus pats turi suprasti, kad tik jis yra atsakingas už savo svorį, gyvenseną ir sveikatą. Vadinasi, mūsų visuomenė dar nepakankamai sąmoninga.

Rimantas Stukas / BNS nuotr.

Gal specialistai nepakankamai griežtai pasako, kokios grėsmės, rizikos kyla antsvorio turintiems žmonėms. Gal gyventojai jau nebegirdi, jiems reikia šoko, supurtymo. Tarsi, žmogau, daryk ką nors su savo antsvoriu, nes bus labai blogai. O dabar dauguma susirūpina tik tada, kai sveikata jau pašlija“, – kalba R. Stukas.

Specialistas svarsto, ar prie lietuvių svorio neprisideda ir konservatyvus požiūris į mitybą, lėtas gyvenimo būdas.

„Pažiūrėkite į pačius liekniausius Europoje italus. Jie energingi, o mes labai ramūs, lėtapėdžiai.

Be to, keisti mitybos ir gyvenimo įpročius ne visada paprasta. Kur kas patogiau likti komforto zonoje.

Antsvoris / „Shutterstock“ nuotr.

Jeigu mes, visuomenės sveikatos specialistai, žinotume, ką daryti, kad kuo mažiau žmonių turėtų antsvorį, imtume ir padarytume.

Akivaizdu, kad kažką reikia daryti kitaip, nes rezultatai rodo, kad dirbame nepakankamai efektyviai. Dirbama turėtų būti visais frontais. Pradedant vaikų darželiu“, – apie lietuvių antsvorio priežastis svarsto R. Stukas.

Profesorius daug vilčių deda į naująją sveikatos apsaugos ministrę.

„Marija Jakubauskienė yra visuomenės sveikatos specialistė. Ji jau yra pasakiusi, kad šiai sričiai skirs didelį dėmesį“, – tikisi profesorius.

lrt.lt informacija