Kūno pokyčiai nėštumo metu ir po gimdymo: kaip priimti save iš naujo?

Nėštumas, gimdymas ir naujos gyvybės atėjimas į šį pasaulį yra vienas gražiausių ir reikšmingiausių, tačiau kartu daug iššūkių keliančių gyvenimo etapų moteriai. Šis laikotarpis susijęs su dramatiškais kūno formų ir dydžio pokyčiais, kuriuos daugelis moterų suvokia kaip neigiamus. Toks suvokimas dažnai lemia nepasitenkinimą savo kūnu, galintį turėti neigiamų pasekmių tiek moters, tiek kūdikio sveikatai, rašoma Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros pranešime žiniasklaidai.

Neigiamas požiūris į savo kūną gali bloginti psichikos ir fizinę sveikatą

Tyrimai rodo, kad net 63–75 proc. moterų po gimdymo patiria nepasitenkinimą savo kūnu, kuris gali prisidėti prie svorio augimo, valgymo sutrikimų bei prastesnės psichologinės sveikatos.

Pogimdyvinė depresija – vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sunkumų pogimdyviniu laikotarpiu. Ši būklė paveikia tiek fizinę, tiek emocinę mamos sveikatą ir didina riziką susirgti depresija ateityje.

Suprastėjusi psichologinė moters sveikata taip pat gali daryti neigiamą įtaką santykiams su partneriu ir šeima, sukelti socialinę izoliaciją, mažinti pasitikėjimą savimi bei motyvaciją siekti asmeninių ar gyvenimo kokybės pokyčių.

Galiausiai, nepasitenkinimas savo kūnu gali būti susijęs su sprendimu maitinti kūdikį krūtimi trumpiau arba nemaitinti visai. Tai gali prisidėti prie vaiko netinkamų mitybos įpročių formavimosi bei padidinti nutukimo riziką tiek mamai, tiek vaikui.

Pozityvaus požiūrio į kūną perspektyva

Pastaruoju metu psichologijos moksle ir praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik nepasitenkinimui kūnu ir jo neigiamoms pasekmėms, bet ir palyginti naujai sričiai – pozityvaus kūno vaizdo tyrimams.

Pozityvus kūno vaizdas reiškia daugiau nei vien tik neigiamo požiūrio į savo kūną nebuvimą. Tai – gebėjimas priimti ir vertinti savo kūną, nepaisant jo dydžio, formos ar galimų netobulumų. Be to, pozityvus kūno vaizdas apima kritišką požiūrį į nerealistinius grožio standartus, kuriuos formuoja socialinė medija ir aplinkinė kultūra.

Asmuo, turintis pozityvų kūno vaizdą, suvokia grožį plačiau, neprisirišdamas prie socialinėje erdvėje nusistovėjusių griežtų standartų. Svarbu pažymėti, kad pozityvaus kūno vaizdo samprata nėra orientuota vien į išvaizdą – ji taip pat apima dėmesį kūno funkcionalumui: tai, ką kūnas gali padaryti, yra ne mažiau svarbu nei tai, kaip jis atrodo. Ši samprata ypač reikšminga nėštumo metu, kai pagrindinė ir svarbiausia kūno funkcija – gebėjimas saugiai išnešioti kūdikį.

Tokiu laikotarpiu daugelis moterų geba pozityviai priimti kūno pokyčius, laikydamos juos natūralia ir prasminga šio unikalaus proceso dalimi. Šis pozityvus požiūris gali padėti moterims ne tik išvengti neigiamų emocinių pasekmių, bet ir stiprinti pasitikėjimą savimi bei psichologinę gerovę.

Kodėl sunku išlaikyti pozityvų požiūrį į kūną po gimdymo?

Tyrimai rodo, kad pozityvus kūno vaizdo vertinimas nuo 32 nėštumo savaitės iki 3 mėnesių po gimdymo reikšmingai ir nuosekliai mažėja, o praėjus 6 mėnesiams po gimdymo, kūno vaizdo vertinimas dažnai nesiekia lygio, buvusio nėštumo viduryje.

Nėštumo metu moterims prisitaikyti prie pakitusio kūno vaizdo padeda naujas gyvenimo prasmės pojūtis, kūno funkcionalumo suvokimas, kūdikio judesių jautimas bei teigiami komentarai iš aplinkos. Deja, po gimdymo šių apsauginių veiksnių dažnai nebelieka, o moterys neretai susiduria su aplinkos spaudimu kuo greičiau sugrįžti į prieš gimdymą turėtas kūno formas ar svorį.

Šį spaudimą dar labiau apsunkina nerealistiški moterų lūkesčiai, nes daugelis kūno pokyčių po gimdymo yra ilgalaikiai arba net negrįžtami. Todėl moterims, išgyvenančioms šiuos kūno pokyčius, ypač svarbus visapusiškas palaikymas iš aplinkos: emocinė parama, sveikatos specialistų pagalba ir programos, kurios skatina pozityvesnį požiūrį į savo kūną. Toks kūno priėmimas ne tik padeda mamoms jaustis geriau psichologiškai ir fiziškai, bet ir prisideda prie glaudesnio ryšio su kūdikiu kūrimo.

Kūno priėmimas – kelias į geresnę savijautą

Nors sveikatos priežiūros specialistai pripažįsta, kad moterų susirūpinimas kūno vaizdu yra svarbus pogimdyviniu laikotarpiu, įrodymais grįstų intervencinių programų, skirtų keisti moterų požiūrį į savo kūną, vis dar trūksta.

Tyrimai rodo, kad dauguma besilaukiančių ir pogimdyviniu laikotarpiu esančių moterų norėtų dalyvauti programose, orientuotose į kūno vaizdo gerinimą arba valgymo elgesio koregavimą. Šie duomenys atspindi realų tokių programų poreikį, nes jos galėtų ne tik stiprinti mamų psichologinę gerovę, bet ir netiesiogiai prisidėti prie vaikų gerovės, kuri yra glaudžiai susijusi su mamos emocine ir fizine būsena.

Atsižvelgdami į šį poreikį, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai 2024–2027 m. planuoja sukurti ir išbandyti pozityvaus kūno vaizdo savipagalbos programą, skirtą moterims pogimdyviniu laikotarpiu. Projektui finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

lrt.lt informacija