Nuo šių metų lapkričio 20-oji – Pasaulinė vaiko teisių diena – yra oficialiai įtraukta į įsimintinų dienų kalendorių. Ši diena turi ypatingą reikšmę, nes būtent lapkričio 20-ąją 1959 metais buvo priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracija, o 1989-aisiais – patvirtinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija. Vaiko teisių konvencijoje išdėstytos pagrindinės vaikų teisės, įskaitant teisę į gyvenimą, išsilavinimą, sveikatos apsaugą, apsaugą nuo smurto ir išnaudojimo bei teisę dalyvauti sprendimuose, kurie gali paveikti jų gyvenimus. Minėdamas Pasaulinę vaiko teisių dieną, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ypatingą dėmesį skiria skiepams, pabrėždamas jų svarbą vaikų sveikatai ir gerovei.
Kodėl svarbu skiepyti vaikus?
Skiepijimas yra esminė priemonė, kuri apsaugo tiek kiekvieną vaiką, tiek visuomenę nuo užkrečiamų ligų ir jų keliamų pavojų. Paskiepijus didelę dalį visuomenės, susidaro kolektyvinis imunitetas, kuris ne tik saugo paskiepytus asmenis, bet ir tuos, kurie dėl sveikatos problemų negali skiepytis, pavyzdžiui, mažus vaikus ar kitus asmenis su susilpnėjusia imunine sistema. Be to, skiepijimas padeda užkirsti kelią ligų atsiradimui ar net protrūkiams. Skiepai taip pat padeda išvengti pavojingų ligų, kurios gali sukelti komplikacijas (plaučių uždegimą, klausos praradimą, smegenų uždegimą ir kt.).
Prioritetas – didinti vakcinacijos aprėptis
Kad ligos, kurių išvengiama skiepijant, neplistų visuomenėje, būtina užtikrinti joje skiepijimo apimtis. Jos vertinamos pagal tam tikrų amžiaus grupių paskiepytų vaikų procentinę išraišką. Svarbiausi rodikliai yra 1 ir 2 metų amžiaus vaikų skiepijimo aprėptys nuo difterijos, kokliušo, poliomielito ir tymų, nes tai ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) naudojami kriterijai, rodantys pirminę imunizaciją. PSO duomenimis, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų. Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje 2024–2028 metams numatyti siekiami rezultatai – didinti skiepijimo aprėptis ir užtikrinti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo aprėptis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnes kaip 95 proc.
Skiepijant pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių iki 2009 m. buvo pasiektos pakankamai aukštos skiepijimų aprėptys (94–99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, kurioms yra sukurti skiepai. Tačiau nuo 2010 m. Lietuvoje skiepijimo nuo visų šių ligų aprėptys mažėja.
Laikytis PSO rekomendacijų
Mažėjant skiepijimo aprėptims, formuojasi pažeidžiamų asmenų grupės ir kyla reali grėsmė, kad pamirštos užkrečiamosios ligos (tymai, raudonukė, kokliušas, difterija ir kt.) vėl gali sugrįžti. Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius (Skiepų kalendorius) atitinka visas PSO rekomendacijas dėl imunizacijos programų vykdymo bei maksimaliai priartintas prie kitose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES / EEE) šalyse naudojamų vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Lietuvoje pagal Skiepų kalendorių naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami valstybės lėšomis nuo 14 infekcijų. Labai svarbu vakcinuoti visomis Skiepų kalendoriuje numatytomis vakcinomis.
Raginame tėvus sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimti atsakingai, iškilus klausimų ar abejonių – tartis su šeimos gydytojais, kurie suteiks mokslu grįstos informacijos.
Būkime atsakingi už savo vaikų ir visos visuomenės sveikatą.
Daugiau informacijos apie skiepus vaikams rasite čia.
NVSC informacija
