Psichologas po virtinės paauglių mirčių: stebimas Verterio efektas

Lietuvoje stebimas Verterio efektas. Psichologas, Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis ragina visuomenę nusiraminti ir nustoti eskaluoti šitą temą, masiškai dalintis ieškomų paauglių pranešimais ir panašia informacija, nes tai blogina situaciją.

„Man atrodo, kad mes turime tai, ką mes vadiname Verterio efektu, kad yra seka labai panašių savižudybių, kurios tikriausiai yra tarpusavyje susijusios, ir, deja, spręsdami problemą, mes iš tikrųjų ją aštriname“, – „Delfi“ komentavo P. Skruibis.

Pasak psichologo, situaciją blogina didžiulis žiniasklaidos dėmesys, o taip pat ir dėmesys socialiniuose tinkluose dingusių paauglių istorijoms.

„Platinami paieškos kvietimai, kurie, viena vertus, visiškai suprantami, kad žmonės nori padėti surasti dingusį žmogų. Aš suprantu, kodėl taip yra, bet, deja, kažkas turi tą pasakyti, kad tai aštrina problemą“, – teigė P. Skruibis.

Specialistas ragina visus nusiraminti.

„Galbūt daug kam nepatiks, ką aš sakysiu, bet reikia nusiraminti, ir neeskaluoti šitų situacijų iki beprotybės. (…) Net, kai ir aš kalbu, aš galvoju, ar prisidedu prie sprendimo, ar prie problemos aštrinimo“, – sakė P. Skruibis.

Paaugliai nėra išskirtinės rizikos grupėje

Kartu specialistas pažymėjo, kad, kalbant apie savižudybes Lietuvoje apskritai, jaunų žmonių savižudybės sudaro tik labai nedidelę dalį jų.

„2023 m. turėjome 562 savižudybes, iš jų amžiaus grupėje iki 19 metų buvo 6 savižudybės. Kitaip tariant, mes turime absoliučiai iškreiptą supratimą, kas dedasi? Kai sakote, kas dedasi su paaugliais? Jeigu žiūrėčiau tik į savižudybes, tai turėčiau pasakyti, kad niekas su jais nesideda. Didžioji dalis savižudybių apskritai nieko bendro su paaugliais neturi“, – sakė P. Skruibis.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad iš tų šešių jaunų žmonių savižudybių atvejų, jeigu ne visus, tai dalį jų skaitėme, matėme, stebėjome, kaip tai vyko, vos ne realiu laiku.

„Ir deja, man atrodo, kad būtent tai, kad mes visa tai stebime vos ne realiu laiku prisideda prie to, kad atvejai kartojasi ir kartosis“, – sakė P. Skruibis.

Kas yra Verterio efektas?

Specialistas paaiškino, kad Verterio efektas siekia dar Goethe’ės laikus. „Kai jis parašė savo knygą „Jaunojo Verterio kančios“ , kur pagrindinis herojus, jaunas žmogus, nusižudo, buvo pastebėta, kad daug žmonių mėgdžiojo Verterį. Jie rengėsi taip pat, ir galų gale dalis jų nusižudė“, – sakė P. Skruibis.

Pasak specialisto, Verterio efektas buvo plačiai tyrinėtas įvairiose pasaulio šalyse. Tai veikia labai nedidelę dalį žmonių, kurie tapatinasi su herojumi, knygos personažu ar realiu žmogumi. Jie yra kažkuo panašūs, galbūt turi panašių sunkumų, ir tada jie pasirenka tokį patį savižudybės būdą.

„Čia mes irgi matome paauglius, kurie yra kažkuo panašūs, panašaus amžiaus, kurie pasirenka tokį savižudybės būdą. Jeigu žiūrėtume plačiau, tai aišku, kad jie turbūt turėjo kažkokių sunkumų. Galbūt jie panašūs, o gal ir skirtingi, bet jie turbūt kažkokiu būdu tapatinosi vienas su kitu ir su tuo būdu“, – teigė P. Skruibis.

Kaip efektas stabdomas?

Kalbant apie tai, kaip Verterio efektas stabdomas, specialistas pažymėjo, kad žiniasklaidos priemonėms rekomenduojama visiškai neakcentuoti arba kažkuriais atvejais net nerašyti apie savižudybės būdą.

„Šiuo atveju ne tik žiniasklaida, socialiniai tinklai gal net svarbesnį vaidmenį suvaidina, tai tampa paskata taip pat pasielgti. Mums reikėtų sustoti tą daryti. Aš, kai tą sakau, tai ir pats nelabai tikiu, kad tai įvyks, ir neabejoju, kad kažkas sakys, kad noriu užčiaupti laisvą spaudą, nuslėpti kažkokius faktus. Nenoriu to, bet suprantate, kad čia ir yra drama, kad tai, ką mes darome, nepadeda, o blogina situaciją“, – sakė P. Skruibis.

Tuo metu paauglių tėvus specialistas ragina į situaciją žiūrėti ramiai. „Jeigu yra kažkokių sunkumų, reikia apie juos kalbėti. Jeigu neužtenka kalbėtis, reikia kreiptis pagalbos. Bet kažkaip išskirtinai dramatizuoti šitos situacijos nereikia“, – sakė P. Skruibis.

Psichologo komentaras – „Rekomendacijos dėl informavimo apie savižudybes žiniasklaidoje (manau, iš dalies tiktų ir socialiniams tinklams)”:

https://jaunimolinija.lt/…/kaip-tinkamai-kalbeti-ir…

delfi.lt informacija