Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, onkologinės ligos yra antra dažniausia mirties priežastis. Kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, o su šios ligos diagnoze gyvena daugiau nei 100 tūkstančių žmonių. Nors stengiamasi daug ir garsiai kalbėti apie tai, kad ankstyva diagnostika gali padėti onkologines ligas paversti ne nuosprendžiu, o įprasta lėtine liga, prevencinės programos vis dar neretai vertinamos kaip išlaidos, o ne investicijos, rašoma sveikatos hakatono „Hospiton. Cancel Cancer“ organizatorių pranešime žiniasklaidai. Ar įmanoma tai pakeisti?
Geresnė prevencija – mažiau gydymo išlaidų
Visuomenei sparčiai senstant, technologijoms ir medicinai žengiant į priekį, onkologinės ligos gali būti ne tik kontroliuojamos, bet ir apskritai išgydomos. Tačiau tam labai svarbi ankstyva diagnostika.
„Anksčiau onkologinės ligos nustatymas būdavo savotiškas mirties nuosprendis. Visi jos bijojo, o ir pagydoma buvo tikrai sunkiai. Dabar onkologinės ligos tampa lėtinėmis ligomis, su diagnozėmis pacientai gyvena ilgai. Aš mėgstu juokauti, kad sistema yra pritaikyta 5–6 dešimtmečių aktualijoms ir orientuota į gydymo paslaugų teikimą. Vakarų pasaulis prevencijai vidutiniškai skiria 5–6 procentus nuo visų sveikatos išlaidų. Sveikatos sektorių perorientuoti į prevenciją sudėtinga, bet turime suprasti, kad jeigu to nepadarome, dešimtadalis populiacijos išnaudoja daugiau nei pusę sveikatos lėšų“, – sako LSMU Kauno klinikų Inovacijų vertinimo ir diegimo tarnybos vadovas Antanas Montvila.
Neabejotina, kad prevencija yra vienas iš ekonomiškai naudingiausių kiekvienai valstybei kovos su vėžiu būdų, tačiau koją kiša tai, kad į sveikatos sektoriaus lėšas žvelgiama ne kaip į investiciją, o tik kaip į išlaidas. „Jei mes tokiu principu žiūrime, tada natūralu bandyti optimizuoti. Bet jei į sveikatos priežiūrą pažvelgi kaip į investiciją, pradedi skaičiuoti kitaip“, – pabrėžia ekspertas.
Bendras visų grandžių tikslas
Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį veikia vėžio prevencinės programos, tačiau tikslinėms grupėms priklausančių žmonių dalyvavimas yra gerokai mažesnis nei valstybės galimybės. Sveikatos hakatono dalyviai iš skirtingų profesinių ir studijų sričių: nuo medicinos bendruomenės iki žmonių elgsenos specialistų ir duomenų analitikų bei atstovų iš pacientų organizacijų ieškos sprendimų šia problemai lapkričio antroje pusėje vyksiančiame 3 dienų interaktyviame renginyje „Hospiton. Cancel Cancer“.
Vienas pagrindinių klausimų, į kurį atsakymų ieškos į komandas suburti dalyviai – kaip visose sveikatos priežiūros, ir gal ne tik, grandyse galima paskatinti visuomenės pakankamą įsitraukimą dalyvauti onkologinių ligų profilaktinėse programose.
A. Montvila kviečia komandas naujai žvilgtelti į prevencijos temą, nes kuriantieji inovacijas iki šiol privengė žengti į šią sritį ir verčiau dėmesį skyrė sudėtingam gydymui ar kitiems sudėtingo gydymo kelionės etapams.
Tam, kad prevencinės programos sukurtų efektą, reikalingas skirtingų viešojo sektoriaus institucijų koordinuotas darbas, ir jos turi išmokti dirbti kartu. Lietuvos mokslo tarybos misijos „Vėžys“ programos koordinatorė Laura Pėkienė atkreipia dėmesį į vis dar gilų regioninį susiskaldymą ir dėmesio bendram tikslui, dėl kurio stengiamasi, trūkumą. „Turime suvienyti pastangas ir nustoti konkuruoti tarp Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, tarp miestų ir regionų. Visi kovojame su ta pačia problema, o suvieniję pastangas, žinias, mąstymą ir įtraukę kolegas, kurie supranta, kaip veikia visuomenė, galim pasiekti rezultatų“, – akcentuoja L. Pėkienė.
lrt.lt informacija
