Cholesterolis – lyg „statybinė“ medžiaga, organizmo ląstelių membranos sudedamoji dalis. Padidėjęs cholesterolio kiekis yra vienas iš pagrindinių aterosklerozės bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Paplitusi nuomonė, kad padidėjusią cholesterolio koncentraciją gali turėti tik nutukę žmonės, tačiau, kaip portalui manodaktaras.lt sakė „Biofirst“ gydytoja kardiologė Gintarė Muckienė, tai nėra tiesa. Tad ką būtina žinoti apie „gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį ir kokie veiksniai didina pastarojo kiekį kraujyje?
Cholesterolis yra labai svarbus žmogaus organizmui, nes iš jo sintetinamos organizmui svarbios medžiagos, tokios kaip steroidiniai hormonai: androgenai (pvz., testosteronas), estrogenai (pvz., estradiolis – reguliuoja organizmo lytines funkcijas), progesteronai (svarbūs menstruacijų ciklui ir nėštumui), gliukokortikoidai (reguliuoja angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą, pvz., kortizolis), mineralkortikoidai (audiniuose reguliuoja Na+, K+, Cl– jonų pusiausvyrą, pvz., aldosteronas), taip pat vitaminas D, tulžies rūgtštys.
Sakoma: cholesterolis padidėjo/sumažėjo – ką tai reiškia ir kas lemia tokius pokyčius?
Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje vadinama dislipidemija – tai lipidų ir lipoproteinų apykaitos sutrikimas. Tai yra vienas iš pagrindinių aterosklerozės ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) pirminės profilaktikos programos duomenimis, Lietuvoje dislipidemija nustatyta 90 proc. ŠKL nesergančių vidutinio amžiaus asmenų.
Dislipidemija kartu su kitais ŠKL rizikos veiksniais (arterine hipertenzija, rūkymu, cukriniu diabetu) sąlygoja aterosklerotinių plokštelių susidarymą įvairiose žmogaus kūno arterijoje (pvz. širdies vainikinėse arterijose, miego arterijose, aortoje, apatinių galūnių arterijose) ir jų sukeliamus simptomus bei sindromus (stabiliąją ar nestabiliąją krūtinės anginas, ūminį miokardo infarktą, galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, periferinių arterijų ligą ir pan.).
Dislipidemija gali būti įgimta (pirminė) ir įgyta, sąlygota mūsų gyvensenos (antrinė). Pirminę dislipidemiją lemia paveldimi genetiniai pokyčiai, todėl ji dar vadinama šeimine arba paveldima.
Cholesterolio koncentraciją galime sumažinti pakeitus gyvenseną, mitybą arba skiriant antilipidinius medikamentus.
Ar žmogus gali pajusti tam tikrus simptomus, kurie išduodų organizme padidėjusį cholesterolio kiekį?
Pats žmogus vargu ar pastebės, kad jam yra padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, nes lipidų pagausėjimas kraujyje jokių nemalonių pokyčių nesukelia. Galimi tam tikri specifiniai simptomai, kuriuos pastebės šeimos gydytojas ar gydytojas kardiologas, tai:
- odos ksanteliazmos veide (dažniausiai viršutinių vokų srityje, kartais – alkūnių, kelių ir rankų pirštų sąnarių srityje),
- ksantomos (ant Achilo sausgyslių),
- odos išbėrimai (esant hipertrigliceridemijai),
- akyse galima matyti ragenos lanką (arcus senilis), o akių dugne – tinklainės lipemiją.
Norint sužinoti, kokia cholesterolio koncentracija, reikia atlikti kraujo lipoproteinų tyrimą (lipidogramą su frakcijomis), t.y. bendras cholesterolis: mažo tankio lipoproteinai – MTL, didelio tankio lipoproteinai – DTL, trigliceridai – TG.
Tradiciškai tyrimas imamas nevalgius, tačiau naujausių tyrimų duomenys rodo, kad maistas beveik neveikia bendrojo cholesterolio, MTL, DTL koncentracijų, tačiau TG koncentracija pavalgius tampa 0,3 mmol/l, didesnė.
Kas yra „gerasis“ ir „blogasis“ cholestreolis? Kokios ligos gresia, jei žmogus nekreips dėmesio į jų disbalansą organizme?
Vis dar populiaru skirstyti cholesterolį į „gerąjį“ ir „blogąjį“. „Gerasis“ cholesterolis – tai didelio tankio lipoproteinai DTL. Anksčiau buvo manyta, kad didelė „gerojo“ cholesterolio koncentracija sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau atliktų tyrimų duomenimis, įrodyta, kad jis nepadeda išvengti ŠKL, taip pat nemažina jų rizikos.
„Blogasis“ cholesterolis – mažo tankio lipoproteinai MTL – tai rodiklis, kurį reikia stebėti tiek sveikam, rizikos veiksnių neturinčiam žmogui, tiek pacientui po miokardo infarkto. Tai vienas svarbiausių aterosklerozės išsivystymo veiksnių.
Kaip jau minėjau, dislipidemija kartu su kitais ŠKL rizikos veiksniais (arterine hipertenzija, rūkymu, cukriniu diabetu) sąlygoja aterosklerotinių plokštelių susidarymą įvairiose žmogaus kūno arterijoje (pvz. širdies vainikinėse arterijose, miego arterijose, aortoje, apatinių galūnių arterijose) ir jų sukeliamus simptomus bei sindromus (stabiliąją ar nestabiliąją krūtinės anginas, ūminį miokardo infarktą, galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, periferinių arterijų ligą ir pan.).
Paplitusi nuomonė, kad padidėjusią cholesterolio koncentraciją gali turėti tik nutukę žmonės, tačiau tai netiesa.
Dislipidemiją gali sukelti ne tik riebus maistas, bet ir:
- rūkymas,
- tam tikrų medikamentų vartojimas,
- cukrinis diabetas,
- skydliaukės veiklos sutrikimai,
- judėjimo stoka,
- stresas
- paveldimumas.
Koks gydymas dažniausiai taikomas? Kokią įtaką turi mityba, norint sureguliuoti cholesterolį ir išvengti galimų ligų?
Nustačius dislipidemiją, nedidelės ir kai kuriems vidutinės rizikos pacientams (riziką įvertins Jūsų šeimos gydytojas arba gydytojas kardiologas) pirmiausiai patariama keisti gyvenseną, o antilipidinius vaistus siūloma skirti, jeigu MTL (mažo tankio lipoproteinai) koncentracijos nepavyksta sumažinti iki tikslinio dydžio.
Nemedikamentinis gydymas:
- mažinti transriebalų ir sočiųjų riebalų, cholesterolio kiekį maiste,
- didinti skaidulų vartojimą, vartoti funkciškai aktyvų maistą, kurio sudėtyje yra fitosterolių,
- vartoti raudonųjų mielių papildus, sojų baltymų produktus,
- mažinti antsvorį,
- didinti įprastą fizinį aktvyumą,
- mažinti alkoholio vartojimą, mono- ir disacharidų vartojimą,
- vartoti omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių papildus.
Jei nustatoma didelė arba labai didelė ŠKL rizika – būtinas medikamentinis dislipidemijos gydymas. Dislipidemijos gydymui gali būti vartojami 7 klasių vaistai, bet Lietuvoje dažniausiai vartojami tik statinai, ezetimibas, fibratai ir omega-3 nesiočiosios riebalų rūgštys. Po truputį Lietuvoje pradedama vartoti ir PCSK9 inhibitorius – naujos klasės vaistai. Koks tinkamiausias Jums gydymas – parinks Jūsų šeimos gydytojas arba gydytojas kardiologas.
Kada patariama kreiptis į gydytoją ir kaip dažnai reikėtų tikrintis dėl cholesterolio kiekio kraujyje?
Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, yra patvirtinta Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta vyrams nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 metų (imtinai), kuriems kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą.
Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau išsitirti. Prireikus – skiriamas gydymas.
Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.
Svarbu paminėti, kad jei yra žinoma, kad pirmos eilės giminaičiams nustatyta ryški dislipidemija, reikėtų pasitikrinti ir nelaukiant prevencinėje programoje nurodyto amžiaus, nes galima ir pirminė – paveldima dislipidemija.
manodaktaras.lt informacija
