Pasaulyje kasmet nuo pasiutligės miršta 59 000 žmonių, t. y. vienas žmogus kas devynias minutes kiekvieną dieną, iš kurių 40 proc. yra vaikai, gyvenantys Azijoje ir Afrikoje. Ši liga paplitusi visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Keturios organizacijos – Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija ir Pasaulinis pasiutligės kontrolės aljansas suvienijo jėgas ir yra pasiryžę pasiekti tikslą – kad nuo 2030 m. visame pasaulyje nuo šunų sukeltos pasiutligės nebūtų mirčių. Daugiau nei 29 milijonai žmonių visame pasaulyje kasmet skiepijami nuo pasiutligės.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) artėjant Pasaulinei pasiutligės dienai, kuri kasmet minima rugsėjo 28-ąją, primena, kad pasiutligė yra paplitusi daugiau nei 150 šalių ir teritorijų – daugiausia Azijoje ir Afrikoje. Tad keliaujant į šiuos endeminius žemynus, išlieka didelė rizika užsikrėsti šia liga. Paskutinis žmogaus mirties nuo pasiutligės atvejis Lietuvoje buvo užregistruotas 2007 m. (asmuo susirgo keliaudamas po Indiją, kur jam įkando nepažįstamas šuo).
Pasiutligės inkubacinis periodas gali trukti nuo 12 dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), į žaizdą patekusio užkrato kiekio ir kt.
Primename, kad pirmieji pasiutligės simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas. Ligai progresuojant, atsiranda vandens baimė, oro judėjimo baimė, gerklų spazmai, raumenų silpnumas, pereinama į komą ir baigiasi mirtimi.
Kasmet nukenčia mažiau asmenų
Pasiutlige gali sirgti tiek laukiniai (lapės, vilkai, usūriniai šunys), tiek naminiai (šunys, katės, galvijai) gyvūnai.
Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja pasiutęs gyvūnas ir su jo seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Didesnis pavojus užsikrėsti, jeigu užsikrėtęs gyvūnas įkando į nuogą kūną, o ne per rūbus. Ypač pavojinga, kai pasiutę gyvūnai sukandžioja žmogui galvos srityje, pažeidžiamas veidas. Rečiau užsikrečiama pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ar gleivines.
NVSC duomenimis, pernai medicinos pagalbos kreipėsi 1 489 asmenys, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų, 2022 m. – 3 845, 2021 m. – 3 603. Kasmet žmonės dažniau nukenčia nuo naminių gyvūnų – šunų ir kačių (apie 70 proc. asmenų sužaloja šunys, apie 30 proc. – katės).
„Nuo 2006 m. Lietuvoje pradėta ir sistemingai atliekama laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės naudojant jaukus su susilpninta vakcina efektyviai sumažino pasiutligės paplitimą šalyje. Paskutinis gyvūno (lapės) pasiutligės atvejis Lietuvoje buvo nustatytas 2018 m. rudenį prie Baltarusijos pasienio. Nuo 2019 m. gamtinių pasiutligės židinių nustatyta nebuvo, todėl 2021 m. Lietuva pripažinta laisva nuo pasiutligės viruso cirkuliavimo šalimi“, – pasakoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
Gyvybę gali išgelbėti skiepai
Primename, kad įkandus, įdrėskus bet kokiam gyvūnui, žmogus nedelsdamas turėtų kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs galimą riziką, skirs pasiutligės vakcinacijos kursą. 2023 m. Lietuvoje pasiutligės poekspozicinė imunoprofilaktika buvo skirta 779 asmenims (52 proc. visų besikreipusiųjų).
Raginame darbdavius profilaktiškai nuo pasiutligės paskiepyti tuos darbuotojus, kuriems yra didelė rizika užsikrėsti šia liga, pavyzdžiui, veterinarus, miškininkus, medžiotojus, dresuotojus, asmenis, dirbančius gyvūnų prieglaudose ar laboratorijose bei kitus, galinčius turėti sąlytį su pasiutlige.
Augintinių skiepijimas – efektyvi prevencijos priemonė. Šunys, katės ir šeškai turi būti skiepijami nuo pasiutligės kasmet. Skiepijant augintinius, sumažinama pasiutligės rizika ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms.
Kaip elgtis, jei sužalojo gyvūnas?
Jeigu įkando / įdrėskė gyvūnas būtina žaizdą nuplauti vandeniu su muilu, ją dezinfekuoti ir kuo greičiau kreiptis į medikus ir informuoti gydytojus apie įvykį, bei aplinkybes, žinomas, skiepytas ar nežinomas gyvūnas. „Gydytojas galės apžiūrėti žaizdą ir įvertinti užsikrėtimo pasiutlige riziką. Jeigu galima nustatyti, koks gyvūnas sužalojo ir surasti jo šeimininką, tuomet NVSC specialistai organizuos, o veterinarijos specialistai stebės gyvūną 14 dienų, kad įsitikintų, ar jis neserga pasiutlige. Jeigu gyvūnas laukinis arba neturi jį prižiūrinčių šeimininkų, nukentėjusiam asmeniui paskirs pasiutligės skiepus“, – apie prevencinių priemonių taikymą įkandus gyvūnui paaiškina NVSC atstovė.
Kaip išvengti gyvūnų įkandimų?
Būtina atminti, kad nevalia artintis prie gyvūno jam ėdant, miegant, negalima skatinti jo agresyvumo žaidimų metu, erzinti, palikti gyvūnus ir mažamečius vaikus vienoje patalpoje be suaugusiųjų priežiūros. Specialistai ragina tinkamai prižiūrėti naminius gyvūnus, laikytis taisyklių juos vedžiojant bei kasmet paskiepyti nuo pasiutligės.
Būkime sąmoningi ir atsakingi – dėl savo pačių ir augintinių sveikatos.
Daugiau informacijos apie pasiutligę rasite čia.
NVSC informacija
