Naujame tyrime, kuris buvo paskelbtas tarptautiniame moksliniame žurnale „Neuropsychopharmacology“, mokslininkai išanalizavo dviejų didelių genų duomenų bazių informaciją ir nustatė, kaip kavos vartojimas siejasi su žmogaus sveikatos būkle, rašo „Medical News Today“.
Nors tyrimas neatsako į ilgai ramybės neduodantį klausimą, ar apskritai yra sveika gerti kavą, jis atskleidžia įdomių detalių.
Pavyzdžiui, tyrėjai nustatė, kad genetika turi įtakos kavos vartojimo įpročiams, o tai gali būti susiję ir su tam tikromis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, nutukimu. Taip pat mokslininkai aptiko sąsajų ir su žmogaus psichoemocine sveikata.
Kodėl mes vis dar kalbame apie kavą?
Pasaulyje kava yra vienas dažniausiai vartojamų gėrimų, o kofeinas – plačiausiai vartojama psichoaktyvioji medžiaga.
Vis dėlto, nepaisant dešimtmečius trukusių tyrimų, kavos poveikis sveikatai vis dar tiriamas.
Yra įrodymų, kad saikingas kavos vartojimas yra susijęs su sumažėjusia kepenų ligų, širdies ir kraujagyslių ligų, tam tikrų vėžio formų ir neurodegeneracinių ligų rizika.
Kita vertus, vartojant kavą gali išsivystyti priklausomybė nuo kofeino, gali padidėti kai kurių onkologinių susirgimų rizika. Apie kavos poveikį sveikatai kalbėti yra sudėtinga, nes tai susiję su žmogaus genetika ir daugybe kitų veiksnių.
Kaip rašo naujojo tyrimo autoriai: „Ištirti kavos vartojimo įpročių ir sveikatos bei ligų sąsajas yra svarbi, bet sudėtinga užduotis.“
Atsakymų ieškoma genetikoje
Kad ir kaip būtų keista, tai, kiek kavos ar kofeino išgeria žmogus, iš dalies gali būti paveldėta iš tėvų. Ankstesni su dvyniais atlikti tyrimai parodė, kad 36–58 proc. su kofeino vartojimu susijusių savybių yra paveldimos.
Naujausiame tyrime buvo naudojami genetiniai duomenys iš dviejų didelių duomenų rinkinių: iš duomenų bazės „23andMe“ (JAV), apimančios daugiau nei 130 tūkst. žmonių genetinius duomenis, bei duomenų bazės „Biobank“ (Jungtinė Karalystė), apimančios beveik 334,7 tūkst. žmonių genetinius duomenis.
Greta genetinės informacijos mokslininkai pasitelkė ir klausimynus – tyrime dalyvavusių gyventojų buvo klausiama, kiek ir kokios kavos – su kofeinu ar be kofeino – jie vartoja.
„Naudojome šiuos duomenis, kad nustatytume genomo regionus, susijusius su kavos vartojimo įpročiais“, – aiškino pagrindinė autorė Hayley H. A. Thorpe, mokslų daktarė iš Schulicho medicinos ir odontologijos mokyklos (Kanada, Ontarijas).
Kavos ir sveikatos sąsajos
Kaip ir tikėtasi, abiejuose duomenų rinkiniuose mokslininkai rado genetinio polinkio į kavos vartojimą įrodymų.
„Mes taip pat galėjome užtikrintai nustatyti konkrečius genus, kurie turi įtakos kavos vartojimui, įskaitant kai kuriuos, kurie turi įtakos kofeino metabolizmo greičiui“, – sakė H. Thorpe.
Tiek iš Jungtinės Karalystės, tiek ir iš JAV duomenų rinkinių mokslininkai nustatė, kad egzistuoja ryšiai tarp kavos vartojimo įpročių ir sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, nutukimo.
Tyrime nedalyvavęs Michaelis Foti, mokslų daktaras, vidaus ligų docentas Touro osteopatinės medicinos koledže, Niujorke, paaiškino, ką reiškia „teigiamas ryšys“ tarp kavos ir nutukimo:
„Šis tyrimas parodė, kad tam tikri genai buvo rasti gana didelėje dalyvių grupėje, kad būtų galima teigti, jog jie gali būti susiję.“
Jam antrino H. Thorpe, kad „kavos vartojimo genetika teigiamai sutapo su nutukimo genetika“. Tiesa, ji įspėjo nedaryti skubotų išvadų.
„Tai nereiškia, kad kavos vartojimas skatina nutukimą. Atvirkščiai, tai reiškia, kad genetiniai skirtumai, turintys įtakos kavos vartojimui, taip pat turi įtakos ir nutukimui“, – sakė H. Thorpe.
M. Foti taip pat pridūrė: „Nutukimo vystymasis turi daug faktorių, vien tik genetinis veiksnys yra mažai tikėtinas.“
Kaip kava veikia psichinę sveikatą?
Kai mokslininkai ėmė nagrinėti duomenis, susijusius su dalyvių psichikos būkle, jų rezultatai buvo ne tokie aiškūs.
„Pažvelkite į, pavyzdžiui, nerimo genetiką arba bipolinį sutrikimą ir depresiją: „23andMe“ (JAV) duomenų rinkinyje jie linkę teigiamai genetiškai koreliuoti su kavos vartojimo genetika. Bet „Biobanke“ (JK) matote priešingą modelį, kai jie yra neigiamai genetiškai koreliuojami. Tai nėra tai, ko mes tikėjomės“, – sakė H. Thorpe.
Viena iš šio neatitikimo priežasčių gali būti tai, kad anketose pateikti klausimai apie dalyvių kavos vartojimo įpročius šiek tiek skiriasi.
„23andMe“ anketoje buvo klausiama: „Kiek puodelių (5 uncijų dydžio) kavos su kofeinu suvartojate kiekvieną dieną?“ O JK „Biobank“ klausimyne šis klausimas kiek kitoks: „Kiek puodelių kavos išgeriate kiekvieną dieną? (Įtraukite kavą be kofeino).“
Taip pat anketose nebuvo užfiksuota, kaip buvo vartojama kava. Pavyzdžiui, JK žmonės dažniau geria tirpią kavą, o malta kava ir frapučino su pridėtiniu cukrumi yra labiau paplitę JAV.
Kitaip tariant, jei du žmonės turėtų identiškus kavos vartojimo genus, jų kavos gėrimo įpročiai vis tiek gali skirtis, jei jie gimė ir gyvena skirtingose šalyse. Tai reiškia, kad žmogaus genetikai daug įtakos gali turėti ir aplinka.
Galutinis klausimas: ar mano kavos gėrimo įprotis tinkamas?
Kavos gėrėjai visame pasaulyje nori žinoti, ar jų kavos įpročiai yra tinkami, ar ne. Kaip vis labiau aiškėja, tai nėra paprastas klausimas.
Emily Leeming, mokslų daktarė, registruota dietologė, mokslininkė, tikino, kad daug painiavos dėl kavos vartojimo kyla todėl, kad mes visi geriame kavą skirtingais kiekiais ir kitokią: vieni kavos gardinimui naudoja grietinėlę, cukrų.
„Daugumai žmonių, – tęsia E. Leeming, – gerti saikingą kavos kiekį yra saugu ir sveika. Maždaug 1–2 puodelių gėrimas per dieną yra susijęs su geresne smegenų sveikata ir funkcija.
Tačiau daugiau nereiškia geriau: 6 ar daugiau kavos puodelių per dieną yra susiję su mažesniu smegenų tūriu ir 53 proc. didesne demencijos tikimybe“, – paaiškino ji.
Be poveikio smegenims, anot E. Leeming, kava veikia dar ir žarnyno mikrobiomą: „Kavoje yra polifenolių, kurie maitina žarnyno mikrobiomą. Žmonės, kurie reguliariai geria kavą, paprastai turi įvairesnį, „sveikesnę“ žarnyno mikrobiomą nei tie, kurie negeria.“
Mokslininkei antrino ir viena tyrimo autorių H. Thorpe: „Mūsų tyrimas taip pat patvirtino, kad kavos vartojimo genetika gali būti siejama ir su nauda sveikatai, ir su žala, atsižvelgiant į tai, koks sveikatos aspektas yra nagrinėjamas. Ar kavos gėrimas kažkam yra „gerai“, ar „blogai“, greičiausiai labai priklauso nuo asmens, konteksto ir atitinkamos sveikatos srities“, – pabrėžė ji.
Mokslų daktaras M. Foti teigė, kad šiuo klausimu reikia atlikti daugiau tyrimų, ir pasiūlė dėl kavos vartojimo įpročių pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris galės įvertinti asmens ligos istoriją, esamą sveikatos būklę.
E. Leeming paragino kavos mėgėjus nepamiršti ir atsargumo: „Jei turite skrandžio ar žarnyno problemų, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromą, kava gali būti jums ne pats geriausias gėrimas. Kai kuriems žmonėms kava gali pagreitinti maisto judėjimą žarnynu, todėl šie dažnai po puodelio kavos turi skubiai bėgti į tualetą. Kai kurie yra jautrūs kofeinui, todėl kava gali sukelti jiems nerimą.“
lrt.lt informacija
