Kad neįvyktų skaudžių nelaimių, ugniagesiai gelbėtojai įspėja: būkite atsargūs prie vandens telkinių, nes dažniausiai skęstama tada, kai neįvertinami pavojai. Todėl jie pataria nesimaudyti ir nenardyti nežinomose, nuošaliose vietose, kur nėra gelbėtojų, nešokti į vandenį pavalgius ar apsvaigus nuo alkoholio, nenardyti nežinant koks telkinio dugnas, neplaukti per toli nuo kranto, ypač už plūdurų, nes pervertinus savo jėgas gali būti nebeįmanoma parplaukti į krantą. Taip pat jie pataria neplaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač svarbu pasirūpinti savo vaikais, prižiūrėti, kad jie nebristų į vandenį vieni, be suaugusiųjų priežiūros.
Skendimai jūroje
Žmonės jūroje skęsta, nes pakliūva į duobę ir juos pradeda nešti į jūrą, atgalinė srovė. Pakliuvę į srovę žmogus pradeda panikuoti, eikvoti energiją, gauna ne vieną gurkšnį ir taip nuskęsta. Patarimas toks: jei pakliuvot į duobę ir jus neša į jūrą, bet toje vietoje, kur ėjote maudytis budi gelbėtojai, svarbiausia nepanikuoti. Stenkitės ramiai išsilaikyti ant vandens paviršiaus ir gelbėtojas pastebėjęs jus ištrauks. Jeigu nutarėte išplaukti pats, savo jėgomis, tuomet svarbiausia plaukti atgal į jūrą ir arba į kairę, arba į dešinę. Išplaukti iš tos teritorijos, kur yra duobė. Nereikia skubėti ir stipriai plaukti. Ramiai išsilaikyti ant vandens ir plaukti palei krantą į dešinę arba į kairę. Taip išplauksit iš duobės ir jūra tada padės jums pati grįžti į krantą, kur jau duobės nebebus. Tad pagrindinis patarimas – nepanikuoti ir nesistengti labai greitai grįžti į krantą. Tai būtų tas pats kaip upėje prieš srovę plaukti. Bet jūroje jūs tik eikvosite energiją.
PAGD informacija
