Kai kalbama apie širdies sveikatai reikalingą fizinį krūvį, nesinori per anksti pasiekti aukščiausio taško. Naujausi tyrimai rodo, kad, norint apsisaugoti nuo hipertenzijos senstant, reikia nusiteikti ilgam „žaidimui“ ir intensyviai sportuoti net ir sulaukus vidutinio amžiaus, rašo „Science alert“.
Tačiau, kaip rodo tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 5 tūkst. žmonių iš keturių JAV miestų, dėl tam tikrų socialinių veiksnių kai kuriems žmonėms tai padaryti gali būti sunkiau nei kitiems.
„Paaugliai ir dvidešimtmečiai gali būti fiziškai aktyvūs, tačiau su amžiumi šie įpročiai keičiasi“, – 2021 m. balandį, kai tyrimas buvo paskelbtas žurnale „American Journal of Preventive Medicine“, paaiškino tyrimo autorė ir epidemiologė iš Kalifornijos universiteto San Franciske Kirsten Bibbins-Domingo.
Daugybė tyrimų rodo, kad fiziniai pratimai mažina kraujospūdį, tačiau naujoji analizė leidžia manyti, kad fizinio aktyvumo palaikymas jaunystėje didesniu, nei anksčiau rekomenduota, lygiu gali būti ypač svarbus hipertenzijos prevencijai, sakė K. Bibbins-Domingo.
Hipertenzija, dar vadinama aukštu kraujospūdžiu, yra rimta liga, nuo kurios kenčia milijardai žmonių visame pasaulyje. Ji gali sukelti miokardo infarktą ir insultą, taip pat yra demencijos išsivystymo vėlesniame amžiuje rizikos veiksnys.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hipertenzija serga kas ketvirtas vyras ir maždaug kas penkta moteris. Tačiau dauguma padidėjusį kraujospūdį turinčių žmonių net nežino, kad serga hipertenzija, todėl ši liga dažnai vadinama „tyliąja žudike“.
Visgi yra priemonių, padedančių reguliuoti padidėjusį kraujospūdį. Šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama fiziniams pratimams.
Tyrime dalyvavo daugiau kaip 5 100 suaugusiųjų, kurių sveikata buvo stebima tris dešimtmečius, vertinant jų fizinę būklę ir prašant užpildyti klausimynus apie fizinio aktyvumo įpročius, rūkymą ir alkoholio vartojimą.
Per kiekvieną klinikinį vertinimą kraujospūdis buvo matuojamas tris kartus su vienos minutės intervalais, dalyviai buvo suskirstyti į keturias kategorijas pagal rasę ir lytį.
Vyrų, moterų ir abiejose pagal rasę išskirtose grupėse fizinio aktyvumo lygis sumažėjo laikotarpiu nuo 18 iki 40 metų, o vėlesniais dešimtmečiais didėjo hipertenzijos ir mažėjo fizinio aktyvumo rodikliai.
Tyrėjų teigimu, tai rodo, kad jauname amžiuje pasitelkus sveikatos stiprinimo programas, skirtas fiziniam aktyvumui skatinti, galima užkirsti kelią vidutinio amžiaus hipertenzijai.
„Beveik pusės mūsų tyrimo dalyvių fizinio aktyvumo lygis jaunystėje nebuvo optimalus, o tai reikšmingai susiję su hipertenzijos atsiradimu ir rodo, kad turime padidinti minimalų fizinio aktyvumo standartą“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Kalifornijos universiteto San Franciske jaunų suaugusiųjų medicinos ekspertas Jasonas Nagata.
Tyrėjai ištyrė žmones, kurie ankstyvoje pilnametystėje penkias valandas per savaitę – dvigubai daugiau, nei šiuo metu rekomenduojama suaugusiesiems, – mankštinosi vidutiniu intensyvumu, ir nustatė, kad toks fizinis aktyvumas gerokai sumažino hipertenzijos riziką, ypač jei šie žmonės išlaikė fizinio aktyvumo įpročius iki 60 metų.
„Pasiekti bent dukart didesnį fizinį aktyvumą nei dabartinės minimalios suaugusiųjų fizinio aktyvumo rekomendacijos gali būti naudingiau hipertenzijos prevencijai, nei tiesiog laikytis minimalių rekomendacijų“, – rašė tyrėjai savo straipsnyje.
Tačiau nelengva padidinti savaitinį fizinį aktyvumą keičiantis gyvenimo būdui ir daugėjant įsipareigojimų.
„Tai gali būti ypač aktualu baigus vidurinę mokyklą, kai fizinio aktyvumo galimybės mažėja, kai jaunuoliams perėjus į koledžą, įsiliejus į darbo rinką ar tapus tėvais laisvalaikis sutrumpėja“, – aiškino sakė J. Nagata.
Tyrimas taip pat parodė, kad juodaodžių vyrų ir juodaodžių moterų sveikatos pokyčiai labai skiriasi, palyginti su baltaodžių bendraamžių sveikatos pokyčiais. Sukakus 40 metų, baltųjų vyrų ir moterų fizinis aktyvumas nusistovėjo, o juodaodžių dalyvių aktyvumas toliau mažėjo.
Iki 45 metų juodaodės moterys pagal hipertenzijos rodiklius aplenkė baltaodžius vyrus, o tyrime dalyvavusių baltaodžių moterų hipertenzijos rodikliai vidutiniame amžiuje buvo mažiausi.
Sulaukę 60 metų, 80–90 proc. juodaodžių vyrų ir moterų sirgo hipertenzija, palyginti su šiek tiek mažiau nei 70 proc. baltaodžių vyrų ir maždaug puse baltaodžių moterų.
Tyrėjai šiuos gerai žinomus rasinius skirtumus sieja su daugybe socialinių ir ekonominių veiksnių; šie veiksniai aptariamame tyrime nebuvo vertinami, nors buvo pažymėtas vidurinis išsilavinimas.
„Nors juodaodžiai jaunuoliai neretai aktyviai sportuoja, socialiniai ir ekonominiai veiksniai, gyvenamoji aplinka, darbo ar šeimos pareigos gali trukdyti išlikti fiziškai aktyviems ir suaugus“, – aiškino J. Nagata.
Tyrimas paskelbtas žurnale „American Journal of Preventive Medicine“.
lrt.lt informacija
