Vasarą džiaugiamės gerais orais ir atostogomis, tačiau reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir savo oda. Vabzdžių įgėlimai, maudynės vandenyje ir saulė veikia mūsų odos būklę. Apie tai, kaip tinkamai pasirūpinti savo oda vasarą, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva” pasakoja gydytoja dermatovenerologė Indrė Šaferienė.
I. Šaferienė sako, kad vasarą oda reikėtų rūpintis intensyviau nei kitais metų laikais. Ji atkreipia dėmesį, kad odą reikėtų saugoti ne tik nuo saulės, bet ir nuo augalų ir vabzdžių.
„Mes turime žinoti, kaip turėtume elgtis patys, ir to išmokyti kitus. Pavyzdžiui, kokių augalų neliesti, į kokių vabzdžių įgėlimus žiūrėti pro pirštus, o į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį“, – teigia gydytoja.
Svarbu tinkamai apsisaugoti
Pasak dermatovenerologės, vasarą žmonės dažniausiai kreipiasi į gydytojus dėl erkių įkandimų. Įsisiurbus erkei pašnekovė pataria nesukti erkei galvos ir pincetu traukti ją į viršų, kad erkės galva visiškai išsitrauktų.
„Kai pašaliname erkę, reikia stebėti odą. Jeigu neatsiranda jokios dėmės bent 2–3 savaites, tai galime būti ramūs, kad Laimo ligos neturime. Reikia stebėti, ar neprasideda karščiavimas, jeigu po savaitės prasideda karščiavimas, tada galima įtarti encefalitą. Nuo jo yra skiepas, todėl gyvenant Lietuvoje ir būnant gamtoje skiepytis svarbu“, – sako I. Šaferienė.
Gydytojos teigimu, įgėlus vabzdžiams, pirmiausia reikėtų pašalinti geluonį, odą dezinfekuoti ir patepti raminamuoju kremu, kad nereikėtų kasytis sudirgusios odos.
Be to, anot jos, pabuvus saulėje nereikėtų išsigąsti, kad paryškėja ar patamsėja apgamai. Tai lemia paūmėjusi melazma – pigmentinės dėmės ant kaktos ir skruostų srityse.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad reikia naudoti kremus nuo saulės. Natūralūs aliejai neapsaugo mūsų odos taip, kaip apsaugo apsauginis kremas nuo saulės. Klinikiniai tyrimai rodo, kad apsauga nuo saulės yra reikalinga“, – pasakoja dermatovenerologė.
Raminamieji kremai ir vėsus vanduo
Anot I. Šaferienės, jeigu grįžus iš lauko matomas odos sudirgimas, tą vietą reikėtų nuprausti vėsiu vandeniu. Nusiprausus svarbu netrinti odos ir ją patepti raminamuoju kremu.
„Nereikia lįsti į karštą vonią, nes oda labai nemėgsta karšto vandens. Jeigu grįžę namo matome, kad yra koks nors sudirgimas, tai reikėtų nusiprausti drungnu vandeniu. Jeigu labai niežti, tai yra liaudiškų būdų – juodosios arbatos kompresai arba silpnas acto tirpalas. Nusiprausus vėsiu vandeniu svarbu netrinti odos, patepti ją raminamuoju kremu“, – teigia ji.
Gydytoja pastebi, kad niežėjimą kartais būna sunku iškęsti, norisi kasytis, todėl kremą tepti reikėtų tapšnojamuoju judesiu. Jeigu po kelių dienų odos bėrimai nepraeina, reikėtų kreiptis į gydytoją.
„Svarbu stebėti, ar bėrimai neplinta po paros ar dviejų. Mes išsigąstame, kai pamatome pūslių, kai bėrimai išsiplečia arba atsiranda daugiau bėrimų kitose kūno vietose. Jeigu esame jautrūs, galime išgerti vaistų nuo alergijos. Po kelių dienų, jeigu negerėja, galima būtų galvoti apie apsilankymą pas gydytoją“, – sako I. Šaferienė.
Dermatovenerologė išskiria po maudynių atsiradusius bėrimus, kurie gali išlikti 5–6 paras.
„Dažnai vasaros pabaigoje po maudynių vandens telkiniuose pradeda niežėti visą kūną. Tai yra dėl specifinių lervų, kurios gyvena vandens telkiniuose ir paprastai atsiranda iš paukščių išmatų. Jeigu pamatome, kad po maudynių vandenyje išbėrė, reikėtų nusiprausti, galima pasipurkšti dezinfekciniu purškalu. Tai savaime praeinanti liga“, – pasakoja gydytoja.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
