Laikrodžių ir išmaniųjų apyrankių turėtojai turėtų sunerimti – naujas tyrimas atskleidė, kad 95 proc. iš 20 tirtų išmaniųjų laikrodžių apyrankių buvo užkrėstos bakterijomis, galinčiomis sukelti ligas.
Floridos Atlanto universiteto mokslininkai tyrė laikrodžių apyrankes, ieškodami potencialiai patogeninių stafilokokų, enterobakterijų (pvz., Escherichia coli) ir pseudomonų rūšių, kurios, esant tam tikroms sąlygoms, gali sukelti infekcijas.
Nustatyti tam tikri skirtumai pagal apyrankės tipą: ant guminių ir plastikinių apyrankių buvo daugiausia bakterijų, o ant tirtų metalinių apyrankių (ypač auksinių ir sidabrinių) bakterijų beveik nebuvo.
„Plastikinės ir guminės apyrankės gali būti tinkamesnė aplinka bakterijoms augti, nes porėti ir statiški paviršiai labiau traukia bakterijas ir sudaro palankias sąlygas jų kolonijoms kurtis“, – sako Floridos Atlanto universiteto biologė Nwadiuto Esiobu.
Nors tyrimai rodo, kad rankiniai laikrodžiai ir panašūs daiktai gali būti potencialūs infekcijos šaltiniai ligoninėse, mažai kas tyrė, kaip įprastame gyvenime įvairiose medžiagose atsiranda oportunistinių mikrobų.
Šiame tyrime analizuotos bakterijos yra vienos dažniausiai sutinkamų bakterijų, paplitusių ant mūsų kūno ir aplinkoje. Susidarius tinkamoms (ar veikiau netinkamoms) sąlygoms jos gali sukelti tokias ligas kaip pūliniai, plaučių uždegimas ir salmoneliozė.
Ryškesnių skirtumų tarp tyrime dalyvavusių vyrų ir moterų nenustatyta, nors dalyvių veikla turėjo įtakos bakterijų kiekiui ir rūšiai, – sporto klubo lankytojų apyrankėse buvo nustatytas didžiausias stafilokokinių bakterijų kiekis.
Tyrime atkreiptas dėmesys į tam tikrą mūsų įprastos higienos anomaliją – nors laikrodžius ir kitus ant kūno dėvimus prietaisus nešiojame didžiąją dienos dalį arba visą dieną, retai susimąstome apie jų valymą.
„Ant apyrankių rastas bakterijų kiekis ir taksonomija rodo, kad jų paviršius reikia reguliariai dezinfekuoti, – sako N. Esiobu. – Net ir santykinai nedidelis šių patogenų kiekis gali turėti reikšmės visuomenės sveikatai.“
„Svarbu ir tai, kad daugelis šių bakterijų gali kelti pavojų silpnesnio imuniteto žmonėms, todėl sveikatos priežiūros specialistams ir kitiems ligoninių darbuotojams būtina reguliariai dezinfekuoti šiuos paviršius“, – aiškina mokslininkė.
Norėdami išsiaiškinti, koks laikrodžių apyrankių valymas būtų veiksmingiausias, tyrėjai išbandė kelias skirtingas valymo medžiagas: „Lysol“ prekės ženklo dezinfekcinį purškiklį, 70 proc. etanolio mišinį (tokį, koks dažnai naudojamas ligoninėse) ir obuolių sidro actą – natūralesnį mišinį.
Kalbant apie bakterijų naikinimą, „Lysol“ purškalas ir etanolio mišinys per 30 sekundžių sunaikino 99,9 proc. bakterijų visose medžiagose, o obuolių sidro acto poveikis nebuvo toks stiprus ir jam suveikti prireikė daugiau laiko.
Tyrėjai nori, kad jų darbas atkreiptų dėmesį į būtinybę bent retkarčiais išvalyti dėvimus prietaisus – tai pasakytina ir apie visus kitus įtaisus, kurie kasdien liečiasi su mūsų oda.
„Panašiai reikėtų ištirti ir kitas galimas bakterijų perdavimo ir infekcijos plitimo formas, pavyzdžiui, ausines ar mobiliuosius telefonus“, – sako N. Esiobu.
Tyrimas paskelbtas leidinyje „Advances in Infectious Diseases“.
