„Facebook“ paskyroje grybautojai vienas per kitą dalijasi baravykų, raudonviršių, voveraičių fotografijomis. Vieni teigia, kad per 3-4 valandas miškuose prisirinkę kelias pintines grybų, kiti pasakoja, kad užteko vos poros valandų ir grybų pririnkę vos ne pilna bagažinę. Šių skanėstų galima nusipirkti turgavietėse, ar tiesiog susisiekus su grybautojais per socialinius tinklus.
Grybai – mūsų miškų gėrybės, nusėjančios stalus rudenį kartu su kitomis rudeninėmis gėrybėmis. Pasaulyje yra žinoma 140 tūkstančių rūšių grybų. Tai ne tik skani bet ir sveika mūsų raciono dalis. Grybus dažnai mėgstama priskirti prie daržovių, tačiau tai nėra daržovės ir net nėra priskiriama augalams. Grybai turi atskirą klasifikaciją – grybų karalystė. Jų išskirtinė savybė ta, kad priešingai nei kitas augalinės kilmės maistas, jie negamina maistinių medžiagų, o naudojasi kitų augalų sukauptais maisto rezervais.
Grybų nauda sveikatai
- Širdis ir kraujotakos sistema – grybai gali padėti sureguliuoti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje, tai sumažina širdies kraujagyslių ligų tikimybę. Tai yra dėl grybuose esančių vitamino C, kalio, maistinių skaidulų ir šiek tiek natrio. Tai yra puiki priemonė širdies ligų prevencijai.
- Imunitetas – grybuose yra medžiagų kurios stimuliuoja imuninę sistemą, tai yra skaidulos – beta gliukanas, jos kovoja su vėžinėmis ląstelėmis ir stabdo auglių augimą. Mineralas selenas esantis grybuose saugo nuo infekcijų ir padeda imuninei sistemai gaminti ląsteles kovojančias su svetimkūniais.
- Diabetas – grybai gali palengvinti gyvenimą žmonėms sergantiems 1 ir 2 tipo diabetu. Grybuose esančios skaidulos padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir apsaugo nuo staigaus cukraus kiekio šuolių. Taip pat moksliniai tyrimai parodė, kad skaidulos gali pagerinti insulino ir lipidų kiekį žmonėms sergantiems 2 tipo diabetu. Daugiau apie skaidulas skaitykite čia: Maistinės skaidulos
- Vėžys – grybai, dėl juose esančio didelio antioksidantų kiekio, gali padėti sumažinti vėžio riziką. Juose yra mineralo seleno, kuris dalyvauja kepenų fermentų veikloje ir gali neutralizuoti vėžį sukeliančius cheminius junginius. Taip pat selenas slopina uždegiminius selenus ir stabdo auglių augimą. Grybuose yra vitamino D, jis taip pat pasižymi priešvėžinėmis savybėmis ir slopina vėžinių ląstelių augimą.
- Svorio reguliavimas – grybai puikus maistas žmonėms besilaikantiems dietos ir kenčiantiems dėl antsvorio problemų. Juose yra maistinių skaidulų, beta gliukano ir chitino, kurios išlaiko sotumo jausmą ilgesnį laiką. Skaidulos teigiamai veikia cukraus kiekį kraujyje. Taip pat jos padeda maistui lengviau judėti per žarnyną, palaiko žarnyno švarą išvalydamos toksinus ir neleidžia kauptis žalingomis bakterijoms, nes sureguliuoja žarnyno pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyrą).
Apsinuodijimo grybais požymiai
Apsinuodijus nuodingais grybais dažniausiai pastebimi žarnyno sutrikimai. Tačiau gali pasireikšti bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, atsirasti galvos, pilvo skausmai, viduriavimas, pakisti odos ir gleivinės spalva, retėti arba, atvirkščiai, dažnėti pulsas, kvėpavimas, prasidėti traukuliai. Ligonis gali prarasti sąmonę.
Medikai primena, kad suvalgius netinkamai paruoštų grybų galima susirgti botulizmu. Liga prasideda staiga. Ligonį pykina, džiūsta burna, apima silpnumas, skauda galvą, pakyla temperatūra. Vėliau sutrinka regėjimas, dvejinasi akyse, užkrenta viršutiniai akių vokai. Gali sutrikti kvėpavimas, rijimo refleksas. Negydant ligonis gali mirti dėl kvėpavimo centro paralyžiaus. Inkubacinis periodas dažniausiai trunka 12-24 val., kartais 6-30 val. (priklauso nuo toksino dozės). Ligos sukėlėjas – clostridium botulinum. Žmogus apsinuodija šios bakterijos išskirtu egzotoksinu.
Pagal sveika.lt informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė Indrė Biemolt
