Rugsėjo 10-ji – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena
„Padėk pamatyti šviesą“
Šių metų Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos šūkis – „Padėk pamatyti šviesą“ , kuriuo siekiama parodyti, kad kiekvienas bendruomenės narys gali padėti žmogui, turinčiam minčių apie savižudybę, jog veikdami išvien, galime mažinti šios problemos mastą. Mokslo tyrimų duomenimis, žmogui, svarstančiam apie savižudybę, yra svarbu turėti viltį, pokyčio tašką, kuris padėtų įveikti dabartinius sunkumus ir būtų kelrodė šviesa gyvenime.
Savižudybės – viena opiausių ir sunkiai sprendžiamų problemų visame pasaulyje. Savižudybės problemos mastai:
•Kas 40 sek. pasaulyje nusižudo 1 žmogus
•Kas 3 sek. pasaulyje kas nors bando žudytis.
•Savižudybė yra viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių 15–35 metų amžiaus žmonių grupėje.
•Kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai šešiems kitiems žmonėms.
•Sunku išmatuoti psichologines, socialines bei finansines savižudybės pasekmes šeimai ir bendruomenei.
Savižudybė – sudėtingas reiškinys, ilgalaikis procesas, kurio baigtį dažniausiai lemia psichologinę krizę sukeliančių biologinių, genetinių, psichopatologinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių, dvasinių, aplinkos ir kitų veiksnių visuma. Dažniausiai psichologinę krizę žmonės išgyvena tam tikrais gyvenimo momentais, susidūrę su sunkumais, kurių jaučiasi nebegalį įveikti. Tokia būsena neretai ir priveda prie minties apie savižudybę, kaip vienintelę išeitį iš susidariusios situacijos. Prieš žudydamiesi dauguma žmonių apie savo suicidinius ketinimus prasitaria šeimos nariams ar draugams. Beje, labai dažnai net nesistengiama jų išklausyti, įsigilinti į jų problemas.
Minėdami Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, pamąstykime: kiek savižudybių sumažėtų Lietuvoje, jei kiekvienas iš mūsų padėtume išsaugoti bent vieno suicidinių minčių kamuojamo žmogaus gyvybę. Tam didelių pastangų nereikia, tereikia būti atidesniems, jautresniems savo artimiesiems, draugams, bendramoksliams, bendradarbiams – kiekvienam šalia esančiam, psichologinę krizę išgyvenančiam žmogui. Labai nedaug savižudybių būna spontaniškos, įvykdomos vos šovus į galvą suicidinei minčiai. Todėl ypač svarbu:
laiku pastebėti galimos savižudybės ženklus ir nepalikti nevilties apimto žmogaus vieno;
skatinti jį išsikalbėti, išreikšti savo jausmus;
atidžiai jį išklausyti, stengtis suprasti;
parodyti nuoširdų susirūpinimą jo išgyvenimais;
pokalbio metu elgtis ramiai, nepanikuoti, nesumenkinti išsakomų problemų ar rūpesčių;
neįkalbinėti nesižudyti, o leisti suprasti, kad jis mums rūpi, kad kartu galima ieškoti išeities;
pasidomėti, ar jau buvo bandęs žudytis;
stengtis kalbėtis kuo ilgiau, įvertinti situaciją ir rizikos laipsnį;
esant didelei rizikai, nedelsiant kreiptis pagalbos į psichologus, psichoterapeutus ar kitus specialistus. Greičiausiai prieinama pagalba – psichologinių pagalbos tarnybų specialistų konsultacijos telefonu.
Atsakymus į svarbiausius klausimus ir specialistų kontaktus galite rasti svetainėse:
