Kalbant apie mitybą, pastaruosius kelerius metus dažnai vartojamas terminas „probiotikai“. Pasaulinės apklausos duomenimis, 80 proc. apklaustųjų probiotikus vartoja kasdien, rašo „Medical Newsd Today“ (MNT).
Parduotuvių lentynose gausu probiotikų papildų, o kai kurie maisto gamintojai jais netgi papildo savo produktus.
Vos tik kalba pasisuka apie sveiką žarnyną, visų dėmesys nukrypsta į probiotikus. Tačiau ne mažiau svarbūs yra ir prebiotikai, apie kuriuos vertėtų žinoti daugiau, nes jie padeda užtikrinti probiotikų veikimą.
Neseniai San Chosė valstybiniame universitete vykusiame pagrindiniame metiniame Amerikos mitybos draugijos susitikime NUTRITION 2023 pristatytuose naujuose tyrimuose išskirti penki maisto produktai, užtikrinantys reikiamą prebiotikų suvartojimą.
5 pagrindiniai prebiotikų turintys produktai
Tyrimo metu mokslininkai įvertino prebiotikų kiekį 8 690 skirtingų maisto produktų, įtrauktų į Maisto ir maistinių medžiagų duomenų bazę mitybos tyrimams.
Paaiškėjo, kad maždaug 37 proc. duomenų bazėje esančių maisto produktų yra prebiotikų. Štai penki maisto produktai, kuriuose prebiotikų kiekis yra didžiausias – 79–243 miligramai prebiotikų viename grame produkto:
- kiaulpienių lapai;
- topinambai;
- garstyčios;
- porai;
- svogūnai.
„Nenustebome išsiaiškinę, kad šiuose maisto produktuose prebiotikų kiekis yra didžiausias, nes atlikta literatūros analizė parodė, kad jie pasižymi didele šių medžiagų koncentracija, – MNT sakė magistrantė ir viena iš tyrimo autorių Cassandra Boyd, atlikusi šį tyrimą kartu su San Chosė valstybinio universiteto Mitybos, maisto mokslo ir pakavimo katedros mitybos mokslų docentu dr. Johnu Giengu. – Tačiau mus nustebino tai, kad palyginti nedidelėse šių maisto produktų porcijose yra Tarptautinės mokslinės probiotikų ir prebiotikų asociacijos (ISAPP) rekomenduojama 5 g prebiotikų paros norma. Pavyzdžiui, jei nedidelis svogūnas paprastai sveria apie 100 gramų, tai per dieną suvalgius maždaug pusę nedidelio svogūno galima suvartoti rekomenduojamus 5 gramus prebiotikų.“
Tyrimo metu nustatyta, kad prebiotikų taip pat yra svogūnų žieduose, kininės pupuolės vaisiuose, šparaguose ir kai kuriuose dribsniuose. Visuose šiuose maisto produktuose yra apie 50-60 miligramų prebiotikų viename grame produkto.
Tyrėjai nustatė, kad kviečių turinčiuose maisto produktuose prebiotikų yra mažai. O pieno produktuose, kiaušiniuose, aliejuje ir mėsoje jų praktiškai nėra.
Prebiotikai ir probiotikai – koks skirtumas?
Probiotikai – tai mikroorganizmai, kuriuos žmonės vartoja, tikėdamiesi, kad jie bus naudingi sveikatai, pavyzdžiui, padės virškinti maistą ir palaikyti viso organizmo pusiausvyrą. Dažnai tai yra tos pačios gerosios bakterijos, kurios gyvena žarnyno mikrobiomoje.
Vartojant tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, antibiotikus, ir alkoholį, naudingos bakterijos gali žūti, todėl neretai tokiais atvejais sutrinka žarnyno pusiausvyra. Mokrobiomos pusiausvyrą galima atkurti vartojant probiotikus kaip maisto papildą arba įtraukiant į racioną daugiau probiotikais turtingo fermentuoto maisto, pavyzdžiui, jogurto, raugintų kopūstų, kefyro ir kimči.
Kad gerosios žarnyno mikrobiomos bakterijos ir bet kokios papildomai vartojamos probiotinės bakterijos išliktų gyvos, jos turi kuo nors maitintis. Štai čia į žaidimą įsitraukia prebiotikai.
Prebiotikai – tai nevirškinamos maistinės skaidulos. Joms patekus į virškinamąjį traktą, probiotikai ima jomis misti, kad išliktų gyvi ir daugintųsi.
„Prebiotikai reikalingi kaip tik dėl to, kad padeda palaikyti sveiką mikrobiomą, – aiškino C. Boyd. – Tai yra substratai, kuriuos tiesiogiai naudoja naudingosios bakterijos, kad sustiprintų šeimininko sveikatą, nes šios bakterijos atlieka žmogaus sveikatai naudingas funkcijas.“
Yra žinoma, kad prebiotikai ne tik maitina probiotikus, bet ir padeda įsisavinti kalcį, palaikyti cukraus pusiausvyrą, paspartinti maisto judėjimą virškinamuoju traktu ir sumažinti vidurių užkietėjimo riziką.
Šiuo metu atliekami tyrimai, kuriais siekiama įvertinti, kaip prebiotikai gali padėti žmonėms, sergantiems tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromu ir nutukimu, taip pat užkirsti kelią tam tikriems onkologiniams susirgimams, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžiui.
Dar didesnė prebiotikų nauda sveikatai
Peržiūrėjusi tyrimo išvadas registruota dietologė ir „Nourished Routes“ įkūrėja Allison Tallman MNT sakė nenustebusi, kad penkiuose išvardytuose maisto produktuose yra daug prebiotikų.
„Šiuose maisto produktuose taip pat gausu skaidulų, kurios naudingos žarnyno funkcijai, – aiškino ji. – Manau, kad žmonėms bus įdomu daugiau sužinoti apie kiaulpienes ir topinambus, nes šie maisto produktai kasdieniam vartotojui gali būti ne taip gerai pažįstami.“
Jai antrino ir Hackensacko universiteto medicinos centro Gastroenterologijos skyriaus vedėjas dr. Rosario Ligresti.
„Manęs tai visai nenustebino, nes yra įrodyta, kad kiekvienas iš šių maisto produktų yra naudingas sveikatai, todėl logiška, kad jie taip pat naudingi mūsų žarnynui ir virškinimui, – sakė jis MNT. – Daugelyje šių maisto produktų, ypač topinambuose, gausu inulinu vadinamų nevirškinamų maistinių skaidulų, kurias suskaidžius žarnyne išsiskiria sveikos prebiotinės maistinės medžiagos, įvairiais būdais padedančios virškinimo sistemai.“
Ar prebiotikų turintis maistas gali padėti sergant depresija?
Kalbėdama apie tolesnius šio tyrimo etapus, C. Boyd sakė, kad planuojama ištirti, ar yra ryšys tarp prebiotikų vartojimo ir depresijos, vertinamos pagal patvirtintą instrumentą – Paciento sveikatos klausimyną (PHQ9).
A. Tallman prisipažino, kad norėtų, jog būtų atlikta daugiau tyrimų, susijusių su šių konkrečių maisto produktų, taip pat kitų prebiotikų turinčių maisto produktų poveikiu žmogaus mikrobiomai.
Būtų įdomu atlikti keletą atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, siekiant išsiaiškinti tikrąją prebiotikų naudą žmogaus mikrobiomai ir jų sąsają su įvairiomis ligomis. Taip pat nepamaišytų tyrimai, susiję su prebiotikų vartojimu ir žarnyno bei smegenų ryšiu“, – sakė ji.
Dr. R. Ligresti teigimu, nors atlikta nemažai tyrimų, patvirtinančių, jog šie maisto produktai yra puikūs prebiotikų šaltiniai, būtų naudinga atlikti bent keletą didelių imčių ir ilgalaikių tyrimų, kurie patvirtintų tai, ką galbūt jau įtariame.
„Taip pat reikėtų atlikti daugiau tyrimų, siekiant išsiaiškinti sveikos mikrobiomos, kurią kaip tik ir padeda užtikrinti šie maisto produktai, poveikį organizmui, ypač jos pokyčių poveikį vėžiu ir autoimuninėmis ligomis sergantiems pacientams“, – pridūrė jis.
www.lrt.lt ibformacija
