Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, Europos oro kokybė toliau gerėja, o ankstyvų mirčių ar žmonių, sergančių oro taršos sukeltomis ligomis, skaičius mažėja. Tačiau, remiantis neseniai paskelbta EAA analize, oro tarša išlieka didžiausiu su aplinka susijusiu rizikos veiksniu žmonių sveikatai Europoje.
Smulkios kietosios dalelės – ankstyvų mirčių ES priežastis
Prasta oro kokybė, ypač miestų teritorijose, toliau kenkia Europos piliečių sveikatai. Remiantis naujausiais EAA įverčiais, 2020 m. ES dėl PM2,5 taršos, viršijančios PSO rekomenduojamą 5 µg/m3 lygį, ne mažiau kaip 238 000 žmonių mirė anksčiau laiko. Dėl azoto dioksido taršos ES anksti mirė ne mažiau kaip 49 000 žmonių, o dėl ozono poveikio – ne mažiau kaip 24 000 žmonių.
Kaip ir ankstyvos mirtys, oro tarša sukelia sveikatos sutrikimus ir prisideda prie didelių nuostolių sveikatos priežiūros sektoriuje. Pavyzdžiui, 2019 m. PM2,5 poveikio sukelta lėtinė obstrukcinė plaučių liga 30 Europos šalių lėmė 175 702 gyvenimo su negalia metus.
Biologinės įvairovės nykimas, žala miškams, žemės ūkio kultūroms
Oro tarša taip pat kenkia sausumos ir vandens ekosistemoms. 2020 m. kenksmingas azoto nuosėdų lygis pastebėtas 75 proc. viso ES ekosistemos ploto. Tai yra 12 proc. mažiau, palyginti su 2005 m., o pagal ES nulinės taršos veiksmų planą taršą iki 2030 m. siekiama sumažinti 25 proc.
Remiantis EAA analize, Europoje 2020 m. 59 proc. miškų ploto ir 6 proc. žemės ūkio paskirties žemės pažemio ozono sluoksnis buvo kenksmingas. Dėl pažemio ozono sluoksnio poveikio kviečių derliui ekonominiai nuostoliai 2019 m. iš viso sudarė apytiksliai 1,4 mlrd. EUR 35 Europos šalyse, o didžiausi nuostoliai užfiksuoti Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Turkijoje.
Daugiau nei pusė smulkių kietųjų dalelių išmetama naudojant energiją pastatuose
Iš EAA analizės matyti, kad pagrindinis kietųjų dalelių taršos šaltinis Europoje yra kuro deginimas gyvenamuosiuose, komerciniuose ir valdžios sektoriaus pastatuose. Šių teršalų šaltinis iš esmės yra įvairaus kietojo kuro deginimas pastatų šildymo tikslais. 2020 m. sektoriuje išmesta 44 proc. PM10 ir 58 proc. PM2,5 teršalų. Kitas svarbus šių teršalų šaltinis apima pramonės, kelių transporto ir žemės ūkio sektorius. Žemės ūkio sektoriuje taip pat buvo išmesta didžioji dalis (94 proc.) amoniako teršalų ir daugiau nei pusė (56 proc.) metano teršalų. Kalbant apie azoto oksidą, pažymėtina, kad pagrindiniai šaltiniai buvo kelių transportas (37 proc.), žemės ūkis (19 proc.) ir pramonės sektorius (15 proc.). EAA pastebi, kad apskritai 2020 m. visų pagrindinių oro teršalų Europos Sąjungoje buvo išmetama vis mažiau.
Kaip galime prisidėti prie oro taršos mažinimo?
Oras yra būtinas gyvybei palaikyti. Net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą. Štai keletas paprastų idėjų:
Namuose. Mažinkite energijos vartojimą, rūšiuokite atliekas, užtikrinkite, kad šildymo įranga (katilai, židiniai, krosnys) būtų eksploatuojama tinkamai. Pasodinti lapuočiai prie Jūsų namų sudarys pavėsį vasarą bei praleis šviesą žiemą. Pirkite ekologišką elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, lauko apšvietimui naudokite lempas su judesio davikliais arba specialius šviestuvus su saulės baterijomis, naudokite mažiau karšto vandens, nedeginkite pernykštės žolės, buitinių atliekų, ypač plastiko, gumos savo sode, krosnyje arba kitame šildymo įrenginyje.
Apsiperkant. Pirkite buities ir kitus elektros prietaisus, paženklintus „Energy Star“ ženklu. Tai yra aplinkai nekenksmingi gaminiai, pasižymintys energijos vartojimo efektyvumu ir taupumu. Įsigykite mažiau aplinką teršiantį automobilį, rinkitės produktus, kurių pakuotės yra nedidelės, vietoje popierinių ir plastikinių maišelių naudokite daugkartinius pirkinių krepšius, pirkite vietoje išaugintus produktus (pavyzdžiui, vaisius ir daržoves), kad mažėtų krovinių gabenimo mastas. Dažnai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius.
Vairuojant. Planuokite savo keliones (išvykas) automobiliu. Taupykite degalus ir taip mažinkite oro taršą, rūpinkitės savo transporto priemone – reguliariai tikrinkite oro slėgį padangose, stabdžius, degalų sąnaudas – reguliari priežiūra užtikrina automobilio veikimą ir taupo kurą. Rinkitės ekologišką vairavimo būdą, išjunkite variklį, kai automobilis nejuda, jei įstrigote eismo spūstyje ar stovite ilgiau nei minutę, vairuokite ramiai – staigiai stabdant ar didinant greitį didėja degalų sąnaudos, stenkitės važiuoti pastoviu greičiu – tada išmetamų teršalų emisija yra mažiausia. Į trumpas keliones važiuokite su bendrakeleiviais. Kai įmanoma, eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu. Pasiteiraukite savo darbdavio apie lankstaus darbo grafiko ar nuotolinio darbo galimybę.
Nedeginkime pernykštės žolės ir atliekų. Žolės deginimas yra žalingas dirvožemiui, sumažina jo derlingumą (žolės derlius sumažėja nuo 50 iki 70 proc.), sunaikina daugybę įvairių rūšių smulkiųjų gyvūnų, tokių kaip pelės ir pelėnai, paukščių lizdus ir kiaušinius bei nespėjusias sudygti sėklas. Nuo nevaldomos ugnies kartais užsidega ūkiniai, gyvenamieji pastatai. Žolės deginimas yra viena iš pagrindinių miškų ir durpynų gaisrų priežasčių. Degant biomasei teršiamas aplinkos oras – susidaro ne tik kietosios dalelės, bet ir labai didelis kiekis nuodingo anglies monoksido, kuris per plaučius patenka į kraujotaką, todėl deguonis sunkiau patenka į organus ir audinius. Lengvai apsinuodijus anglies monoksidu svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina.
Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus informacija
