DNR diena pasaulyje pradėta minėti 2003 m., praėjus 50 metų po DNR molekulės struktūros išaiškinimo ir žmogaus genomo sekos nustatymo, sukėlusių tikrą revoliuciją moksle ir reikšmingų pokyčių visų mūsų gyvenimuose.
Lietuvoje DNR dieną visuomenė skatinama domėtis genetikos mokslo ir praktikos laimėjimais, pabendrauti su iškiliausiais genetikais, dalyvauti ekskursijose VU Medicinos fakulteto Žmogaus genomo tyrimų centro, įmonių UAB „Biotechpharma“ ir UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ laboratorijose.
Genetika šiandien yra madingas žodis ne tik mokslinėje, bet ir plačiojoje visuomenėje: žiniasklaidoje skaitome apie stulbinamus mokslininkų laimėjimus šioje srityje, tokius kaip klonuota avelė Dolly, genų terapija, personalizuota medicina, paremta asmens genomo tyrimais, DNR tyrimais identifikuoti karališkosios šeimos asmenys ir kt.
Dažnai nagrinėjamos ir socialinės, etinės bei kitokios problemos, susijusios su genetika – genetiškai modifikuoti augalai, rasiniai genetiniai skirtumai, genetinis būsimo individo programavimas ir pan. Iš tiesų genetikos mokslas progresuoja sparčiau už bet kurią kitą biomedicinos mokslų sritį ir greičiau, nei etiniais, socialiniais ir kitais aspektais gali prisitaikyti mūsų visuomenė. O kur dar kasdienėje kalboje girdimi samprotavimai apie įvairiausias žmogaus savybes lemiančius „genus“ ir dažnas „pateisinimas“ – „Tokia jau jo genetika…“, ar dar sunkiau paaiškinami dalykai, kaip „banginė genetika“ (tariamai kažkokiomis bangomis asmeniui įrašoma „genetinė informacija“).
Tikrą revoliuciją genetika sukėlė medicinoje: vis daugiau įrodymų, kad genetiniai veiksniai svarbūs tokių dažnų ligų kaip vėžys, širdies ligos, psichinės ligos vystymuisi. O ir retosios genetinės ligos yra reikšmingos: paskaičiuota, kad retų genetinių ligų yra tūkstančiai, todėl sergančiųjų šiomis retomis genetinėmis ligomis yra išties nemažai, bendras tokių pacientų skaičius viršija sergančiųjų tokiomis dažnomis ir visuomenėje gerai žinomomis ligomis kaip diabetas ar epilepsija skaičių.
www.technologijos.lt informacija
