Pavasarinė vitaminų stoka – tokį žodžių junginį girdime po bene kiekvienos žiemos. Tačiau ar tikrai atšilus orams mums trūksta tam tikrų vitaminų ir mineralų? LRT RADIJUI Vilniaus „MediCA“ klinikos šeimos gydytoja Izabelė Juškienė aiškina, kad neretai pacientai savo nuovargį ir prastą nuotaiką po žiemos sieja būtent su vitaminų trūkumu, tačiau taip būna ne visada. Visgi specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kurių vitaminų atsargas papildyti šiuo metu būtų neprošal.
Sveikata. Pavasarinė vitaminų stoka – mitas ir praėjusio amžiaus atgyvena? Ir kodėl vyresnius pacientus kankina galvos ūžesys?
Kaip pasakoja I. Juškienė, pavasarį šeimos gydytojai sulaukia vis daugiau pacientų, kurie skundžiasi didesniu nuovargiu, darbingumo sumažėjimu ir mano, kad dėl to kaltas vitaminų trūkumas. Visgi, anot specialistės, po žiemos suprastėjusią savijautą dažniausiai lemia visai kiti dalykai – persidirbimas, poilsio stoka ir mažai saulės.
„Mes esame viena iš tų tautų, kurios daugiau dirbti visgi linkusios tamsiuoju arba šaltuoju metu, o atostogauti labiau esame linkę vasarą, pavasarį, kai orai yra geresni. (…) Pastovus darbas, pastovus saulės nebuvimas (kaip žinia, Lietuva yra viena iš tų šalių, kuriose rudenį ir žiemą saulė šviečia mažiausiai dienų) sudaro bendro nuovargio, jėgų stokos pojūtį.
Mes dirbame daugiau, ilsimės mažiau ir oro sąlygos nėra tokios geros, todėl automatiškai ir mūsų emocijos yra „pažemintos“. Šiuo laikotarpiu viskas susideda, dėl to mes jaučiame pavasarinį nuovargį, kuris nebūtinai susijęs su vitaminų stoka“, – sako pašnekovė.
Vis dėlto pasitaiko, kad tam tikrų vitaminų, mineralų ir mikroelementų žmonėms po žiemos išties trūksta. Įdomu tai, kad moterys ir vyrai jų stokoja skirtingų: moterims dažniausiai trūksta geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties, o vyrams – vitamino B12, kalio ir natrio. Pastarųjų dviejų trūkumas pasireiškia, kai vyrai pradeda intensyviau sportuoti ruošdamiesi artėjančiam pavasariui.
„Yra ir universalių vitaminų, kurių dažniausiai stinga visiems ir nuolat, pavyzdžiui, vitaminas D. Dalis jo gaminasi organizme, tačiau kadangi saulėtų dienų per metus turime nepakankamai , o vitaminas D (…) dalyvauja imuniniuose procesuose, fermentų gamyboje ir veikia kaip antioksidantas, (…) todėl jis greitai išeikvojamas. Dėl to papildomas jo vartojimas būtų racionalus sprendimas“, – pataria I. Juškienė.
Specialistė sako, kad kiekvieną kartą keliauti pas šeimos gydytoją ir darytis kraujo tyrimą, ar vitamino D dar trūksta, ar ne, tikrai nėra būtina. „Jei vartojame jį profilaktinėmis dozėmis, tomis, kurios yra parduodamos ir laisvai prieinamos vaistinėse, (…) kas dieną, periodiškai, tarkime, 2–3 mėn., padarome pertrauką, tada vėl 2–3 mėn. pavartojame ir vėl padarome pertrauką, tikrai to užtenka“, – teigia šeimos gydytoja.
Moteris pabrėžia, jog yra ir receptinių vitamino D preparatų, dėl kurių vartojimo su šeimos gydytoju konsultuotis jau yra būtina. Jie skiriami tik tokiems pacientams, kurie turi lėtinių, onkologinių ar kitokių ligų, veikiančių vitamino D gamybą. Priešingai nei nereceptiniai vaistai, jie nėra vartojami profilaktiškai.
Kaip aiškina I. Juškienė, pagal instrukciją nereceptinius vitamino D preparatus vartojančiam žmogui hipervitaminozės – vitaminų perdozavimo – pavojus tikrai negresia. Štai su receptiniais vitamino D preparatais yra kitaip – „Jų vartojimas, nesant simptomų, didesniu kiekiu gali būti žalingas“.
Anot šeimos gydytojos, vitaminas D yra mikrolementas, tirpus riebaluose, todėl taip lengvai iš organizmo jis nepasišalina. „Vitaminai, kurie yra tirpūs riebaluose, kaupiasi tam tikruose organuose. Tarkime, jeigu mes kalbame apie vitamino D perdozavimą, jis pasireiškia ir kitų mikroelementų, tokių kaip kalcio ir fosforo, apykaitos sutrikimu. (…) Vitaminas D yra labai artimai susijęs su kalciu, o kalcis – su akmenų formavimusi inkstuose“, – dėsto LRT RADIJO pašnekovė.
Specialistė primena, kad vitaminai savaime nėra nei vaistas, nei maisto pakaitalas, jis – tik maisto papildas. Jeigu žmogus rūpintųsi visaverte mityba, valgytų pakankamai vaisių ir daržovių, be to, laikytųsi optimalaus miego režimo, nepersidirbtų, apie papildomą vitaminų vartojimą net nereikėtų susimąstyti. Visgi realybė nėra, tokia graži, kaip norėtųsi.
„Iš tiesų jokių papildomų maisto medžiagų arba vitaminų mums neturėtų trūkti, jeigu organizmas yra sveikas, nėra nustatyta jokių lėtinių ligų, o gyvenimo ritmas yra tvarkingas. Tačiau, kaip žinia, mes tokių žmonių šiais laikais praktiškai neturime. Tai tada jau automatiškai žiūrime, kurioje vietoje yra problema – gal žmogaus gyvenimo ritmas yra pernelyg intensyvus, galbūt jis dirba per daug, galbūt tai susiję su miego, maitinimosi kokybe“, – teigia I. Juškienė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
