Vandens ir sveikatos protokolas

2023-03-22

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras primena, kad kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja, kuri vyko Rio de Žaneire, Brazilijoje. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000-ųjų. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – „Spartėjantys pokyčiai“ (angl. Accelerating Change). Pavadinimas Accelerating Change reiškia akceleruoti, spartinti tam tikrus veiksmus ir (arba) įvykius, kurie palengvintų numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą, padėtų pasiekti išsikeltus tikslus, padidintų supratimą apie visų vandens segmentų svarbą. Spartesni pokyčiai būtini tam, kad „Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.“ 6 tikslo „Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją“ įsipareigojimai būtų pasiekti laiku. Naujausi duomenys rodo – tam, kad laiku įgyvendintų šį tikslą, vyriausybės turi dirbti vidutiniškai keturis kartus greičiau, pasitelkdamos partnerystę ir bendradarbiavimą.

Primename, kad kovo 22 d. taip pat minima ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos diena. Baltijos jūros aplinkos apsaugos dieną 1996 m. paskelbė Baltijos jūros jūrinės aplinkos apsaugos komisija (HELCOM). Šia diena norima atkreipti visų aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusių valstybių visuomenių dėmesį į tai, kad Baltijos jūra yra vienodai svarbi visų valstybių gyventojams, todėl visiems drauge reikia rūpintis jos ekologine būkle.

Pasaulinė vandens diena ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos diena tapo kasmetiniu įvykiu, kurio metu organizuojami įvairūs renginiai. Visą kovo mėnesį socialinės žiniasklaidos platformoje vyks viešųjų pokalbių kampanija apie tai, kaip žmonės vertina vandenį visais jo naudojimo aspektais ir kokių veiksmų siūlytų imtis pokyčiams paspartinti. Žmonės turi žinoti, kad jie patys gali imtis priemonių, kad būtų užtikrintas švarus vanduo ir gera sveikata. Prie kampanijos prisijungti ir išreikšti savo nuomonę galima iki 2023 m. kovo 22 d. Jos metu papasakotos istorijos, nuomonės, mintys, pasiūlymai publikuojamos Pasaulinės vandens dienos tinklalapyje.

Pasaulinės vandens dienos kampanijų metu skleidžiama informacija apie vandens taršą, vandens ir sanitarijos trūkumą, nepakankamą vandens tiekimą ir klimato kaitos problemas. Dalyvavimas įvairiuose renginiuose taip pat suburia ir JT vyriausybes bei nevyriausybines organizacijas ir skatina jas dalyvauti kampanijose, atskleidžiant visas su vandeniu susijusias problemas, tarp jų ir nevienodas galimybes naudotis vandens, sanitarijos, higienos paslaugomis, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti žmogaus teisę į vandenį ir sanitariją.

Ši diena primena, kad 844 milijonai pasaulio gyventojų neturi prieigos prie švaraus vandens ir sanitarijos. Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios turi prieigą prie švaraus vandens ir kuriose centralizuotam vandens tiekimui naudojamas tik požeminis vanduo. Požeminis vanduo yra labiau apsaugotas nuo mikrobiologinės bei žmogaus veiklos cheminės taršos. Lietuvoje išgaunamo vandens gręžinio gylis paprastai siekia 30–50 metrų, o Klaipėdos krašte vanduo imamas ir iš 250 metrų gylio. Aukštą vandens kokybę lemia tai, kad geriamasis vanduo gaunamas iš giliųjų sluoksnių, kurie yra apsaugoti nuo paviršinės taršos, o tokio vandens paruošimas yra daug paprastesnis, palyginti su vandeniu, kuris ruošiamas iš paviršinių vandenų ar net iš sūraus jūros vandens. Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra nuolat kontroliuojama. Iš čiaupo bėgantis geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas, jeigu jis atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus. Miestuose arba didesnėse gyvenvietėse žmonės vartoja požeminį vandenį, o mažose gyvenvietėse ir vienkiemiuose iki šiol naudojamasi šachtiniais šuliniais. Didžiausia šachtinių šulinių vandens problema – nitratai. Šachtinių šulinių vanduo, kuriame nitratų kiekis padidėjęs, kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Vanduo yra darnaus vystymosi pagrindas ir yra svarbus socialinei ir ekonominei plėtrai, sveikoms ekosistemoms ir pačiam žmogaus išlikimui, todėl turime nepamiršti, kad nesame apsaugoti nuo taršos incidentų, potvynių, šiukšlių patekimo į vandens šaltinius, klimato išdaigų ir kitų nepageidaujamų įvykių.

Kampanijos metu socialinės žiniasklaidos interneto svetainėje gyventojų pateikti pasiūlymai kartu su svarbiais vyriausybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų įsipareigojimais prisidės prie Vandens veiksmų darbotvarkės (angl. Water Action Agenda), kuri bus priimta 2023 m. kovo 22–24 d. vyksiančioje JT vandens konferencijoje. Konferencijoje taip pat bus pristatyta Pasaulio vandens plėtros ataskaita, kurioje itin akcentuojama partnerystė ir bendradarbiavimas (nuoroda į konferenciją UN 2023 Water Conference, New York, 22-24 March 2023, https://sdgs.un.org/conferences/water2023).

Siekdamos stiprinti bendradarbiavimą ir vykdyti ligų, susijusių su vandeniu, prevenciją, JT šalys prisijungė prie Pasaulio sveikatos organizacijos ir JT Europos ekonominės komisijos Vandens ir sveikatos protokolo ir jį ratifikavo. Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. gruodžio 2 d. ratifikavo Vandens ir sveikatos protokolą ‒ tarpvalstybinę bendradarbiavimo sutartį.

Ratifikavus protokolą atsivėrė galimybė tarpvalstybiniu lygiu koordinuoti veiksmus su tarpvalstybinių upių baseinų šalimis, nepriklausančiomis Europos Sąjungai, užtikrinant geriamojo vandens ir maudyklų vandens kokybę, atliekant vandeniu plintančių ligų prevenciją ir kontrolę, gerinant žmonių sveikatą bei kuriant bendras ankstyvojo perspėjimo ir vandeniu plintančių ligų kontrolės ir prevencijos tarpvalstybines sistemas. Didžioji dalis pasaulio vandens išteklių priklauso bendriems tarpvalstybiniams vandeningiesiems sluoksniams, kurie aprūpina požeminiu vandeniu skirtingų šalių gyventojus, todėl šių išteklių apsauga yra visų valstybių pareiga. Su vandeniu susijusių ligų prevencija, kontrolė ir mažinimas yra svarbūs ir neatidėliotini uždaviniai, kurie gali būti tinkamai įgyvendinti tik glaudžiai bendradarbiaujant visais lygiais ir visuose sektoriuose, tiek tarp valstybių, tiek atskirų valstybių viduje. Bendradarbiavimas tarp institucijų reikalingas, kad būtų užtikrintas tinkamas ir tolygus geros kokybės geriamojo vandens tiekimas, adekvačios sanitarijos ir ligų profilaktikos priemonės bei standartų laikymasis, efektyvi vandens išteklių ir ekosistemų apsauga nuo teršimo iš įvairių šaltinių, įskaitant žemės ūkį, pramonę bei pavojingų medžiagų nuotekas ir emisijas, žmonių sveikatos apsauga nuo su vandeniu susijusių ligų, efektyvi stebėsena ir ankstyvojo perspėjimo sistemos, leidžiančios greitai nustatyti įvykius, galinčius sukelti su vandeniu susijusių ligų protrūkius ar pavienius atvejus.