Kodėl maži kačiukai, liūtukai, leopardai visada žaidžia? Nuo pat mažumės tik žaidžia, valgo ir miega. Kodėl ir žmonių kūdikiai nėra ramūs, negali išsedėti tiesiog vietoje?
Žaidimas gyvūnams, varžymasis su broliais ir sesėmis yra vienas svarbiausių etapų augant, bręstant. Tik per kelių metų žaidimą plėšrūnai išmoksta naudoti savo kūną, medžioti, sėlinti, pulti ir taip išgyventi. Mažų stirnų žaidimai visai kitokie, paremti „gaudynėmis”, šuoliavimu, ragų pasibadymais su kitais jaunikliais, taip nežinodami jie yra sukurti ruoštis išgyvenimui.
Kaip jūs mylite savo vaikus? Ar dažnai jiems sakote „NEBĖGIOK”, „NEŠOKINĖK”, „UŽSIGAUSI”, „SUŠLAPSI”…ar pabariate jei vaikas nugriuvo, susimušė ranką?
Nustatyta kad ar žmogus užaugs pasyvus, blogos fizinės būklės..labai priklauso nuo to kokį ryšį su fiziniu aktyvumu jis turėjo vaikystėje. Labai svarbus FAKTAS, kaip fizinį aktyvumą jam pristatė tėvai.
Keletas situacijų kaip galima užauginti fiziškai pasyvesnį, bijantį fizinio aktyvumo formų žmogų.
1. Vis drausminti netiesiogiai pasakant kad fizinis aktyvumas yra blogis. „Nebėgiok nes pargriusi”, „Nežaisk nes išsipurvinsi”, „Nebandyk nes nemoki to naudoti”…ir t.t
2. Pati svarbiausia pirma tėvų reakcija įvykus tarkim nugriuvimui, mokinantis važiuoti dviračiu ar nugriuvus vaikui bėgant..Vaikas pažvelgs į tėvus ir iš jų reakcijos nuspręs verkti ar ne, ar tai normalu nugriuti ir bandyti dar kartą, ar tai visgi didžiausia tragedija..Ir tokie įspūdžiai išlieka pasamonėje visam gyvenimui ir nuo to priklauso ar suaugęs žmogus norės išbandyti riedučius, ar tai jam asocijuosis su „tragedija”, griuvimais ir pnš.
Kalbant apie vaikų sveikatą ir analizuojant tyrimus, pagrindinė problema – vaikai net apie 90 procentų laiko praleidžia uždarose patalpose (pvz., net 2-5 metų amžiaus vaikai per savaitę apie 30 valandų praleidžia prie interneto ar telefonų), o jų „genai nuo seno trokšta“ natūralios gamtos, jų besiformuojantys kaulai nori stimulo, širdis nori įvairaus krūvio, o plaučiai gryno oro!
Mokslas jau seniai įrodė kad pilnaverčiam vaiko vystymuisi būtini emociniai, fiziniai, kuo įvairesni stimulai. Vaikui būtina susidurti ir su šalčiu, purvu, stresinėmis situacijomis, situacijomis kuomet reikia pagalvoti, savarankiškai mokintis atrasti ryšį su gyvūnais ir kitais žmonėmis. Žinoti ką reiškia lipti medžiu, kristi, nusibrozdinti.
Ypač svarbu vaikų subrendimui yra vaikų žaidimai natūralioje gamtoje, kurioje daugiausia skirtingų stimulų. Jiems nereikia vieno bet įspūdingo dalyko, ar koncentruotos vienos veiklos kaip pavyzdžiui viena kasdieninė veikla ar būrelis, jiems būtini kuo skirtingesni pojūčiai, taip formuojant visą nervų sistemą ir imunitetą nuo kurio susiformavimo labai priklausys tolimesnis gyvenimas.
Vaikams reikia ne gražių ir labai brangių žaislų, bet funkcionalių.
Vaikų smegenys daug ką praras, jei vaikas nesušlaps kojų brendant per upelį, jei neperšoks per stačiais šlaitais griovį, jei nepaslys ant slydaus tako, jei neįlips į medį, jei nepatirs sniego, jei neišbandys svyruojančių laiptų, jei plaktuku nepataikys į pirštą, jei nepažais su traktoriais ir mašinomis smėlio aikštelėje.
O viso to šiuolaikinis vaikas beveik nebeturi – aplinka jam dabar yra nedraugiška. Žmonės jau dabar suka galvą, kaip į namus, mokyklą, darželius ir į sporto sales „įmontuoti gamtą”. Kam ją trukdyti – ar ne lengviau mums patiems į ją nuvykti?
O mes iš didelės meilės galim ir pagadinti. Pagalvokime, galbūt šis pavasaris yra labai svarbus jūsų vaiko formavimuisi. Linkime ją praleisti su kuo daugiau laisvumo, įvairių stimulų, emocijų ir patirties.
Puiki proga išbandyti pasivaikščiojimą silpname lietuje. Ar tai atrodo jums kvaila įdėja? Turbūt tikrai labai mylite savo vaikus…
Kineziterapija 24/7 informacija
