Lyčių lygybės Lietuvos savivaldybėse žemėlapis

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su mokslininkių komanda sukūrė Lyčių lygybės žemėlapį, kuris matuoja moterų ir vyrų padėties skirtumus Lietuvos savivaldybėse. Matavimas remiasi statistiniais duomenimis. Iš viso matuojama 20 kokybinių ir kiekybinių rodiklių. Rodikliai apima 8 savivaldybės veiklos sritis:
1) savivaldybės valdymas,
2) valdžia ir sprendimų priėmimas,
3) išsilavinimas ir švietimas,
4) dalyvavimas darbo rinkoje,
5) ekonominis aktyvumas,
6) sveikata ir sveikatos paslaugos,
7) socialinė apsauga ir saugumas,
8) kultūra ir sportas.

Kiekviena savivaldybė vertinama bendru įverčiu 100 balų sistemoje. Konkrečią savivaldybės veiklos sritį galima vertinti ir atskirai 10 balų sistemoje. Vertinimas pagrįstas (šviesoforo) spalvų sistema: žalia spalva reiškia, kad savivaldybės lyčių lygybės rezultatai yra labai geri, o moterų ir vyrų padėties skirtumai neviršija 20 proc., geltona – kad savivaldybės lyčių lygybės rezultatai yra geri, o moterų ir vyrų padėties skirtumai neviršija 50 proc., raudona – kad savivaldybės lyčių lygybės rezultatai yra blogi, o moterų ir vyrų padėties skirtumai siekia iki 80 proc. ir pilka – kad savivaldybė lyčių lygybės srityje netinkamai vykdo veiklas arba išvis nieko nedaro.

Lyčių lygybės žemėlapiu siekiama parodyti moterų ir vyrų padėties skirtumus ir sritis, kuriose savivaldybė turėtų labiau pasitempti. Šis lyčių lygybės stebėsenos įrankis gali pagelbėti savivaldybių sprendimų priėmėjoms (-ams) ir darbuotojoms (-ams) suprasti, kaip savivaldybėje pamatyti moterų ir vyrų padėties skirtumus, atpažinti lyčių nelygybės problemų apimtį (spektrą), planuoti veiklas skirtingose srityse siekiant situaciją pakeisti. Lyčių lygybės stebėsenos savivaldybėse įrankis gali būti priemonė savivaldybei pradėti aktyviai ir tikslingai formuoti lyčių lygybės politiką.

Sveikata ir sveikatos paslaugų vertinimas savivaldybėse

Vyrai gyvena vidutiniškai trumpiau už moteris

Lietuvoje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 10 metų trumpesnė nei moterų: vyrų – 69,6 metų, moterų – 78,9 metų.

Vyrai anksčiau miršta, nes:

• beveik 3 kartus dažniau miršta dėl išorinių mirties priežasčių (tyčiniai susižalojimai, savižudybės, atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu, atsitiktinis paskendimas, transporto įvykiai);
• gyvena rizikingesnį gyvenimą: vartoja daugiau alkoholio, rūko, dažniau užsiima rizikinga veikla. Pavyzdžiui, beveik 2 kartus dažniau nei moterys miršta nuo kvėpavimo ligų, beveik pusantro karto dažniau nei moterys miršta nuo piktybinių navikų;
• rečiau tikrinasi sveikatą periodiškai. Pavyzdžiui, 50 proc. vyrų kasmet tikrinasi cholesterolio kiekį kraujyje (moterų – 61,5 proc.), 61 proc. kasmet tikrinasi kraujo spaudimą (moterų – 75 proc.), 35 proc. vyrų (moterų – 50 proc.) vartoja jiems išrašytus vaistus. 47 proc. vyrų (moterų – 67 proc.) vartoja nereceptinius vaistus;
• 2 kartus dažniau suserga profesinėmis ligomis.

Moterys paskutinius vėliausiuosius gyvenimo metus ilgiau būna ligotos arba turi negalią

Skaičiuojant vidutinišką tikėtiną sveiko žmogaus gyvenimo trukmę, ji tiek vyrams, tiek moterims yra trumpesnė. 2020 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė moterims siekė 78,8 metų, tačiau vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė – tik 58,7 metų.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė vyrams siekė 69,6 metų, vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė – tik 55,1 metų. Taigi, nors moterys ir gyvena vidutiniškai dešimčia metų ilgiau nei vyrai, paskutiniuosius dvidešimt gyvenimo metų dažniau susiduria su ligomis arba negalia.

Vyrų gyvenimo būdas būna mažiau sveikas

Vyrai Lietuvojedažniau turi antsvorio (58 proc. vyrų ir 54 proc. moterų turi antsvorio, 42 proc. vyrų ir 32,5 proc. moterų turi didelį antsvorį), rečiau valgo vaisius ir daržoves (47 proc. vyrų ir 36 proc. moterų nevalgo vaisių ir daržovių kasdien), 3 kartus dažniau vartoja alkoholį (19,5 proc. vyrų ir 6 proc. moterų alkoholį vartoja kiekvieną savaitę) ir didesniais kiekiais (22 proc. vyrų ir 6 proc. moterų bent kartą per mėnesį geria daug), 3 kartus dažniau rūko (36 proc. vyrų ir 13 proc. moterų). Taip pat vyrai Lietuvoje rečiau reguliariai tikrinasi sveikatą (pavyzdžiui, rečiau tikrinasi kraujo spaudimą, cholesterolio ar cukraus kiekį kraujyje), jų vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė yra trumpesnė (vyrų – 55 metai, moterų – 58 metai). Remiantis sveikatos vertinimu, vyrų vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė būtų 65 metai, moterų – 70,5 metų.

Ir nors vyrai daugiau sportuoja nei moterys, tą daro tik nedidelė vyrų dalis. Bendrai skaičiuojant, lietuviai nėra sportuojanti tauta (tik 13,5 proc. vyrų ir 7,7 proc. moterų mankštinasi kiekvieną savaitę).

Vyrai dažniau serga su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis

Lietuvoje 75 proc. asmenų, kuriems užregistruotos su alkoholiu susijusios ligos (pavyzdžiui, alkoholinė priklausomybė, psichozė, nervų sistemos degeneracija, kepenų ligos ir kitos), yra vyrai.

Vyrai alkoholį vartoja 3 kartus dažniau nei moterys ir didesniais kiekiais: 19,5 proc. vyrų ir 6 proc. moterų alkoholį vartoja kiekvieną savaitę; 22 proc. vyrų ir 6 proc. moterų bent kartą per mėnesį geria stipriai.

Vyrai taip pat dažniau miršta nuo su alkoholiu susijusių ligų.

Vyrai dažniau suserga profesinėmis ligomis ir nukenčia nuo nelaimingų atsitikimų darbe

2021 m. duomenimis, vyrai Lietuvoje sudarė 75 proc. asmenų, kuriems diagnozuoti nauji susirgimai profesinėmis ligomis. Tokios tendencijos nesikeičia keletą metų.

64 proc. visų darbuotojų, netekusių darbingumo dėl nelaimingų atsitikimų darbe, yra vyrai.

Moterys darbe patiria didesnį neigiamą poveikį psichikos sveikatai 

Moterys dažniau nei vyrai patiria veiksnius, kurie kelia didžiausią riziką psichikos sveikatai. 14 proc. moterų didžiausią riziką patiria bendraudamos su probleminiais klientais, pacientais, mokiniais. 

Vyrai dažniau žudosi

Lietuvoje 78 proc. visų nusižudžiusių asmenų yra vyrai. Tokios tendencijos nesikeičia daugelį metų.

Lietuvos vyrų savižudybių rodikliai yra vieni aukščiausių visame pasaulyje. Ypač dideli kaime gyvenančių vyrų savižudybių skaičiai.

Asmeninės apsaugos priemonės tinkamai neapsaugo moterų

Nuo 1970 metų inžinieriai ir mokslininkai automobilių saugumui nustatyti (pavyzdžiui, nustatant saugos diržų efektyvumą automobilio susidūrimo atveju) naudodavo manekenus, kurių kūno proporcijos ir sudėjimas atitikdavo vyriškus kūnus. Manekenai, kuriuos kartais naudodavo kaip moteriškus, būdavo tiesiog sumažintas vyriškas manekenas, atitinkantis maždaug 12-kos metų mergaitės kūno sudėjimą. 2011 metais Virdžinijos universiteto taikomosios biomechanikos centro atlikto tyrimo duomenimis, dėl automobilių saugumo reikalavimų apskaičiavimų vyrų kūnams, diržą prisisegusios moterys susiduria su 47 proc. didesne tikimybe patirti sunkius sužalojimus eismo įvykio metu.

Moterišką prototipą automobilių saugumo testavimui, atitinkantį vidutinišką moters kūną, švedų mokslininkai sukūrė tik 2022 metais.

Į lyties aspektą ilgus metus neatsižvelgta ir kuriant kitas asmeninės apsaugos priemones, pavyzdžiui, įvairias apsaugas statybos darbams, neperšaunamas liemenes, balso atpažinimo sistemas ir pan.

Dėl moterų biologinių skirtumų nuo vyrų joms dažnai netinka tiesiog vienu ar keliais dydžiais mažesnės vyrų kūnams sukurtos asmeninės apsaugos priemonės. 2016 m. Jungtines Karalystės Profesinių sąjungų kongresas (angl. Trade Union Congress) atliko asmeninės apsaugos priemonių tinkamumo moterims tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad tik 5 proc. moterų nesusidūrė su apsaugos priemonių netinkamumu. 57 proc. moterų teigė, kad asmeninės apsaugos darbe priemonės kartais arba net reikšmingai trukdė jų darbui. Kai kuriais atvejais tai gali turėti labai skaudžias pasekmes sveikatai ar net būti mirties priežastis. Tyrime aptariamas atvejis, kai policijos pareigūnė buvo mirtinai subadyta peiliu, nes įvykio metu negalėjo dėvėti apsaugos liemenės. Apsaugos liemenę teko nusiimti, nes ji trukdė pasinaudoti hidrauliniu laužtuvu veržiantis į patalpą. Taip pat minimas atvejis, kai pareigūnei teko atlikti krūties mažinimo operaciją dėl ilgalaikio žalingo apsaugos liemenės poveikio jos kūnui; cituojamos moterų patirtys, kai nepritaikytos liemenės nutrina odą, nubrozdina, padaro mėlynių, sukelia nugaros skausmus, formuoja ydingą laikyseną, nuspaudžia krūtis, trukdo kvėpuoti atsisėdus į automobilį ir pan.

Moterims dažniau ne laiku diagnozuoja ligų, nepaskiria tinkamų vaistų

Vyro kūnas daugeliu atveju tebelaikomas standartiniu žmogaus kūnu ir medicinoje.

Ir nors, priklausomai nuo lyties, skiriasi moterų ir vyrų organizmo ląstelės, genai, hormonai, jų savybės ir elgsena, senėjimo procesai ir kiti organizmo procesai, tyrimų su moterų kūnais ir žinių apie juos trūksta. Taip pat moterys vis dar dažnai neįtraukiamos į didžiąją dalį medicinos tyrimų. Klinikinių tyrimų rezultatai dažnai pristatomi kaip galiojantys tiek vyrams, tiek moterims net ir tais atvejais, kai moterys nebuvo dalyvavusios tyrime. Pavyzdžiui, generinių vaistų (vaistai, sukurti kaip prilygstantys rinkoje jau esantiems firminiams vaistams) tyrimai dažniausiai atliekami tik su jaunais suaugusiais vyrais. Kai vaistų testavimai ir ligų stebėsena atliekama su gyvūnais, tai daroma su vyriškos lyties žiurkėmis / pelėmis. 

Ligų diagnozavimas

Ligos požymiai ir raida moterims ir vyrams taip pat skiriasi. Pavyzdžiui, diabetas vyrus ir moteris veikia skirtingai, su amžiumi moterims kraujospūdis kyla labiau nei vyrams, moterys labiau nei vyrai rizikuoja susirgti dešinės pusės storosios žarnos vėžiu (ir jos raida dažnai būna agresyvesnė), vyrai dažniau serga latentine tuberkulioze, o moterims dažniau išsivysto atvira ligos forma… Skirtumų sąrašas labai ilgas. Dėl duomenų apie moterų kūnus trūkumo joms gali būti neteisingai nustatoma diagnozė ar skiriamas netinkamas gydymas. Pavyzdžiui, širdies smūgio simptomatika skiriasi iš esmės: vyrams dažniau būdingas krūtinės ląstos ir kairės rankos skausmai, moterims – gali skaudėti pilvą, trūkti oro, pykinti, apimti nuovargis.

Įvairūs tyrimai rodo, kad gydytojai dažniau linkę abejoti pacientėmis moterimis dėl jaučiamų simptomų (priskiriant juos emocijoms arba psichosomatikai), joms dažniau nei vyrams tenka ilgiau laukti, kol bus suteikta pagalba. Tai taip pat prisideda prie uždelsto ligų diagnozavimo, reikalingos pagalbos nesuteikimo laiku.  

Daugiau žemėlapių pagal sritis rasite – https://lygiadieniai.lt/stebesena/

www.lygiadieniai.lt informacija