Nudegimų ir nusiplikymų buityje prevencija

Šaltuoju metų laiku kyla ne tik nušalimų ar susižalojimų paslydus, bet ir didesnis nudegimų bei nusiplikymų pavojus. Tai vieni dažniausiai pasitaikančių nelaimingų atsitikimų buityje. Gyvenamuosiuose būstuose kūrenamos krosnys, katilai, židiniai, veikia elektriniai šildytuvai, deginamos žvakės, todėl padidėja gaisro ar nudegimo dėl kontakto su įkaitusiu paviršiumi arba elektros srove pavojus; geriama daugiau karštų gėrimų, kuriais lengva nusiplikyti. Nemažai nudegimų sukelia pirotechnikos priemonių, fejerverkų sprogimai ir kt.

Nudegimas sukelia skausmą, diskomfortą, jo pasekmės gali išlikti visą gyvenimą.

Higienos instituto duomenimis, 2021 m. dėl dūmų, gaisro ir liepsnos poveikio mirė 74 asmenys (iš jų – 4 vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų amžiaus). Asmenų, kurie 2021 m. patyrė nudegimus ir kreipėsi į gydymo įstaigą, skaičiai pateikti lentelėje.

Lentelė. Nudegimų skaičius Lietuvoje 2021 m.

Asmenys, patyrę nudegimus	Gydyti ambulatoriškai	Gydyti stacionare
Iš viso	3 643	577
Iš jų 0–17 metų vaikai	1 063	263
Iš jų 0–6 metų vaikai	781	223

2021 m. duomenimis, didžiausias nudegimų skaičius užfiksuotas 0–6 m. amžiaus vaikų, ypač kūdikių iki 1 metų, grupėje.

0–17 metų amžiaus vaikų nudegimai (TLK T20–T32)
2021 m. Lietuvoje (abs. sk.)

Vaikai dažnai nusipliko ar nudega dėl per didelio smalsumo, pavojaus nesuvokimo, nesaugios aplinkos ir nepriežiūros. Nuo nudegimų dažniau nukenčia berniukai nei mergaitės.

Beveik visi nudegimų ir nusiplikymų atvejai (96 proc.) įvyksta namų aplinkoje, kai suaugęs šeimos narys yra šalia vaiko.

Išskiriamos keturios grupės pavojų, galinčių sukelti nudegimus: nuplikymai, kontaktas su karščiu, elektros sukelti nudegimai ir cheminiai nudegimai.

Dažniausi nudegimų ir nusiplikymų pavojai

Nusiplikymų: verdantis vanduo ar maistas; garai; karštas vandentiekio vanduo.

Cheminių nudegimų: stiprios buities cheminės priemonės; automobilių priežiūros cheminės priemonės; sodo ir daržo cheminės medžiagos.

Elektros sukeltų nudegimų: pašalinių daiktų kišimas į elektros lizdą; kontaktas su neizoliuotais laidais; vandens kontaktas su elektros šaltiniais.

Kontakto su karščiu: karštos keptuvės, puodai; ugnis krosnyje, židinyje ir pan.; elektriniai šildytuvai; degtukai, žiebtuvėliai; žvakės ar žvakių vaškas; cigaretės, cigarai, pypkės; degūs audiniai, drabužiai; plaukų žnyplės; lygintuvai; automobilių išmetamųjų dujų sistemos; bengališkoji ugnis; pirotechnikos priemonių sprogimai; įkaitusi žaidimų aikštelių įranga.

Dažniausia nusiplikymų priežastis – karšti skysčiai. Jie gali sukelti itin skausmingų ir rimtų nudegimų. Plonesnė vaikų oda yra linkusi nudegti žemesnėje temperatūroje, dėl to vaikų nudegimai dėl kontakto su karštais skysčiais yra gilesni. Nusiplikymai yra daug dažnesnė hospitalizacijos priežastis nei kontaktas su karščiu.

Kita dažna priežastis yra elektros sukelti nudegimai, dėl jų stacionare gydoma 3,5 proc. visų dėl nudegimų gydomų pacientų. Vaikai dažniausiai nudega burną ir lūpas perkąsdami arba čiulpdami elektros laidus. Mirtingumas vaikų, kuriuos dar iki atvežant į ligoninę ištiko kardiogeninis šokas, yra 90 proc.

Tarptautinė nudegimų klasifikacija pagal nudegimo laipsnį (gylį):

I laipsnio nudegimas. Požymiai – skausmingas paraudimas.

II A laipsnio nudegimas (paviršinis dalies odos storio nudegimas). Požymiai – skausmingas paraudimas, pūslės, jų dugnas rausvas, drėgnas, paspaudus pablykšta.

II B laipsnio nudegimas (gilus dalies odos storio nudegimas). Požymiai – odos nekrozės luobas ryškiai raudonu ar pilkai matiniu paviršiumi, pūslės pratrūkusios, skausmingumas išlieka. Žaizdos dugnas paspaudus neblykšta.

III laipsnio nudegimas (viso odos storio nudegimas). Požymiai – rudas, juodas ar pilkas storas nekrozės luobas, nėra pūslių, neskausminga.

Kiekvieno organizmo reakcija į nudegimą gali būti skirtinga, todėl, net esant tam pačiam nudegimo laipsniui, vieniems pacientams gijimo procesas užtrunka ilgiau, o kitiems trumpiau. Nudegimo metu mirę audiniai neatsistato, vietoje jų dažnai formuojasi randai, kurie gali išlikti visą gyvenimą, o esant didelio ploto giliam nudegimui net gali trukdyti atlikti vieną ar kitą judesį. Randų susidarymo tikimybė tiesiogiai priklauso nuo nudegimo gylio, o audinių suirimo gylis priklauso nuo to, kaip greitai ir kvalifikuotai yra suteikiama pagalba nukentėjusiajam. Gilūs veido, ausų, nosies nudegimai visada palieka randus ir deformacijas. Tai sukelia didelių kosmetinių, funkcinių ir psichologinių problemų.

Sunkius nudegimus patyrę vaikai turi polinkį į daugybines specifines komplikacijas. Polinkis į infekcijas yra šalutinis nudegimo poveikis dėl sumažėjusio imuniteto, odos ir gleivinių fiziologinio barjero netekimo ir dėl įvairių invazinių procedūrų. Dažniausia nudegusiems pacientams pasireiškianti komplikacija yra sepsis, jis gali žymiai padidinti sergamumą ir mirštamumą.

Kvėpavimo takų nudegimai yra dažna ilgo gydymo stacionare ar net mirties priežastis.

Nusiplikymų ir nudegimų prevencija

Saugios aplinkos užtikrinimas ir mokymas suteikti pirmąją pagalbą gali padėti išvengti pavojų, sumažinti nepageidaujamas sužalojimų pasekmes, todėl pasirūpinkite nusiplikymų ir nudegimų prevencija artimiausioje aplinkoje.

• Gaisro prevencija: įrenkite ir reguliariai prižiūrėkite dūmų detektorius, reguliariai keiskite jų maitinimo elementus; turėkite gesintuvą ir mokėkite juo naudotis; jei gyvenate individualiame name, reguliariai tikrinkite, ar neužsikimšo kaminai; nenaudokite rakinamų durų rankenų vaikų miegamajame; numatykite išėjimo iš pastato kelius gaisro atveju; reguliariai mokykite vaikus, kaip kilus gaisrui reikėtų palikti patalpą ir elgtis: užsidegus drabužiams gultis ir ridinėtis ant žemės, jei patalpoje yra dūmų – šliaužti pažeme. Mokomąją medžiagą apie nudegimus ir gaisrus pateikite vaikams įdomia – viktorinos, žaidimo, diskusijos – forma, kuri padėtų jiems geriau įsiminti informaciją.
• Nerūkykite prie vaikų!
• Rinkitės ugniai atsparaus audinio čiužinius ir pižamas (jei audinys yra itin degus, etiketėje nurodoma „Keep away from fire“, jei audinys yra nedegus, etiketėje nurodoma „Fire resistant“).
• Nenaudokite nešiojamųjų elektrinių šildytuvų, taip pat šildytuvų su atvira liepsna ar lengvai pasiekiamu kaitinimo elementu.
• Laikykite išjungtus ir nepasiekiamus daiktus, kurie gali įkaisti, pvz., drabužių lygintuvus, plaukų garbanojimo ar tiesinimo žnyples.
• Įrenkite atitvarus prie židinių, radiatorių ar karštų vamzdžių, naudokite apsauginius vartelius virtuvės zonoje.
• Degius žaislus, kitus daiktus laikykite toliau nuo viryklių, židinių, šildytuvų ir kitų šilumos šaltinių.
• Neleiskite vaikams būti maisto gaminimo vietose be priežiūros. Mokykite juos, kad yra nesaugių daiktų ir vietų, kuriose žaisti nesaugu.
• Naudokite viryklių apsaugas nuo vaikų (jų galima įsigyti buitinės technikos parduotuvėse), gamindami maistą naudokite tolimiausias viryklių kaitvietes, o puodų ir keptuvių rankenas pasukite taip, kad vaikams būtų sunku jas pasiekti.
• Niekada nepalikite be priežiūros besikūrenančių kepsninių ir laužų.
• Karštą maistą ir skysčius laikykite toliau nuo stalo krašto, nepalikite jų ant staltiesių, nes vaikai gali nutempti jas žemyn ir nusiplikyti.
• Prieš maitindami vaiką patikrinkite, ar maistas nėra per karštas: užlašinkite šiek tiek skysčio ant vidinės riešo pusės odos – čia ji plona ir labai jautri šilumai. Pašildytas maistas turėtų būti šiltas, bet jokiu būdu ne karštas.
• Nešildykite buteliukų su maistu mikrobangų krosnelėje, nes joje skystis sušyla netolygiai, todėl gali nudeginti vaiko burną ir gerklę. Buteliukams šildyti naudokite specialų elektrinį šildytuvą arba įmerkite buteliuką į šiltą vandenį ir palaikykite ne ilgiau kaip 15 minučių (ilgiau šildant atsiranda galimybė veistis bakterijoms). Vanduo turėtų būti ne per karštas – toks, kad į jį būtų galima įkišti ranką. Iš šildytuvo išimtą buteliuką suplakite, kad jo turinio temperatūra taptų tolygi.
• Negerkite ir neneškite karštų skysčių, jei šalia jūsų yra mažų vaikų!
• Ypač didelį nudegimų pavojų tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems kelia įkaitęs aliejus. Naudokite karščiui atsparias įspėjamąsias etiketes ant prietaisų ar indų, kuriuose yra karšto aliejaus. Susilaikykite nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, kai gaminate maistą karštame aliejuje.
• Mokykite vaikus laikytis atokiau nuo karštų objektų, nežaisti su degtukais, žiebtuvėliais, cheminėmis medžiagomis ar elektros prietaisais. Naudokite tik vaikams sunkiau įžiebiamus žiebtuvėlius.
• Nudegimo pavojų keliančias priemones laikykite vaikams nepasiekiamose vietose! Saugiai laikykite degias medžiagas! Degius skysčius laikykite sandariai uždarytus originalioje taroje vaikams nepasiekiamoje vietoje ir atokiau nuo šilumos ar liepsnos šaltinių.
• Būkite atsargūs su žvakėmis! Degančias žvakes laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje, nepalikite jų degančių be priežiūros.
• Venkite fejerverkų kieme! Neleiskite vaikams žaisti su fejerverkais ar šalia jų.
• Bengališkosios ugnelės nepagrįstai vadinamos šaltosiomis – jų degimo temperatūra siekia 917 ºC, todėl jos yra labai pavojingos! Jas degančias prilietę prie degių daiktų galite sukelti gaisrą, taip pat galite nusideginti patys. Nemėtykite jų, nekabinkite ant eglučių, neduokite vaikams į rankas – mažieji gali bandyti jas užpūsti, todėl gali nudegti veidą, o  suėmę metalinį strypelį per arti ugnies gali nudegti rankas.
• Naudokite apsaugines elektros lizdų sklendes ir dangtelius, venkite elektros instaliacijos perkrovos.
• Patraukite elektros laidus iš vaikų akiračio, kad vaikai jų netampytų ir nekramtytų, pakeiskite pažeistus ar susidėvėjusius elektros laidus naujais.
• Užtikrinkite, kad karšto vandens temperatūra būtų ne didesnė nei 50–60 °C. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1-196 „Dėl pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ įtvirtinta, kad karšto vandens temperatūra karšto vandens naudojimo vietose turi būti ne žemesnė kaip 50 ºC ir ne aukštesnė kaip 60 ºC, išskyrus legioneliozės prevencijos atvejus. Jei namuose naudojama autonominė vandens šildymo sistema, joje turėtų būti termostatai, leidžiantys nustatyti norimą tiekiamo karšto vandens temperatūrą, siekiant išvengti nusiplikymo atsukus karšto vandens čiaupą, ypač jei namuose yra kūdikių ar mažų vaikų.
• Visada patikrinkite vandens temperatūrą prieš nardindami vaiką į vonią! Tam reikėtų įsigyti vandens termometrą, nes ranka objektyviai įvertinti vandens temperatūrą yra sunku. Vandens temperatūra vonioje turėtų būti apie 38 °C.
• Kūdikių ir mažų vaikų odelė yra labai plona ir jautri. Ji gali nudegti netgi vaikui prisilietus prie saulėje įkaitusių metalinių detalių ar įkaitusios žaidimų aikštelių dangos. Karštą vasaros dieną įvertinkite žaidimo aikštelės dangos temperatūrą, jei vaikas bėgioja basas. Prieš sodindami kūdikį į automobilinę kėdutę patikrinkite, ar jos diržai ir sagtys nėra įkaitę. Palikdami automobilį tiesioginiuose saulės spinduliuose, uždenkite automobilinę kėdutę rankšluosčiu ar antklode, kad ji neįkaistų.
• Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai sužalojimų patiria artimiausioje aplinkoje, todėl nepalikite jų namuose vienų ar su vyresniais, tačiau nepilnamečiais šeimos nariais!

Pirmoji pagalba nudegus ar nusiplikius

Ištikus nelaimei labai svarbu nesutrikti ir tinkamai suteikti nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, kad jis patirtų kuo mažesnę psichologinę traumą ir galimas gautos traumos pasekmes ateityje.

• Nusideginus oda dar kurį laiką išlieka karšta, tad ir toliau yra pažeidžiami jos audiniai. Todėl pažeistą odos vietą pasistenkite tuojau pat atšaldyti, geriausia, 10–20 minučių palaikykite po tekančia šalto vandens srove. Tai efektyviausias būdas, kuris ne tik palengvina juntamą skausmą, bet ir sumažina nudegimo lygį. Taip elgtis rekomenduojama tiek nusiplikius karštais skysčiais (arbata, kava, verdančiu vandeniu) ar aliejumi, tiek nusideginus įvairiomis cheminėmis medžiagomis.
• Pažeistą vietą galite atšaldyti ir iš šaldiklio išimtais produktais, tik juos prie žaizdos laikykite ne ilgiau kaip 3 minutes, nes oda gali nušalti ar net gangrenuoti. Jei žaizdos po tekančiu vandeniu pakišti negalite, ant jos uždėkite ir kiek palaikykite šaltu vandeniu sudrėkintą švaraus audinio skiautę, ją vis iš naujo sušlapindami.
• Svarbu! Jei nusiplikėte užsipylę karštų skysčių ar aliejaus ant drabužių, nesistenkite jų tuojau pat nusirengti, nes galite nuplėšti pažeistą odos sluoksnį. Iš pradžių nuplikytas vietas pakiškite po šalto vandens srove ir tik tada itin atsargiai pabandykite atskirti medžiagą nuo odos.
• Atvėsintą pažeistą vietą uždenkite steriliu tvarsčiu.
• Stenkitės nepašalinti dėl nudegimo atsiradusių pūslių, nes jos veikia tarsi biologinis tvarstis – apsaugo žaizdą ir šiek tiek sumažina juntamą skausmą.

Atminkite, kad pažeistos vietos negalima tepti aliejumi, sviestu ar kitomis buitinėmis priemonėmis. Tai tik pablogina ir sulėtina žaizdų gijimą.

Lengvus nudegimus, kurie yra panašūs į nudegimus saulėje, galima gydyti namuose. Jei nudegusi oda yra su pūslėmis ar atrodo infekuota (paraudusi, patinusi), reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Į asmens sveikatos priežiūros įstaigą reikėtų kreiptis, jeigu:

• nudegimo vieta yra apanglėjusi ar pabalusi;
• nudegimą sukėlė elektra ar cheminės medžiagos;
• yra pažeistas veidas, rankos, genitalijos ar sąnariai;
• pažeidimo vieta yra didelė (1 proc. kūno ar daugiau; tai sudaro maždaug nukentėjusiojo plaštakos dydžio plotą ir daugiau).

! Skubėti ir nedelsiant kreiptis į gydytojus reikėtų ir tada, jei nusidegino ar nusiplikė vaikas ar, juo labiau, kūdikis – vaikų oda yra daug jautresnė nei suaugusiųjų, todėl jie nudega greičiau, nudegimai būna gilesni, dažniau gresia komplikacijos. Kuo skubiau skambinkite į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, vykdykite gautus nurodymus, laukite greitosios pagalbos arba patys vežkite vaiką į artimiausią medicinos įstaigą.

Parengė Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Liuda Ciesiūnienė