Retos ligos lydi žmoniją taip pat seniai, kaip ir įprasti sveikatos sutrikimai, tačiau išskirtinis dėmesys į jas atkreiptas tik pastaraisiais dešimtmečiais. Pirmą kartą Retų ligų diena buvo paminėta 2008 m. vasario 29 dieną.
Pagrindinis retų ligų dienos paminėjimo tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau žinių apie šiomis ligomis sergančius žmones, jų poreikius, skatinti mokslinius tyrimus bei svarbių sprendimų, įtakojančių retomis ligomis sergančių pacientų ir jų šeimų gerovę, priėmimą.
Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 1 iš 2 tūkst. žmonių. Nors ta pačia liga sergančiųjų asmenų yra nedaug, ligomis, kurių vien pavadinimų yra daugiau nei 6 tūkst., pasaulyje serga virš 300 mln. žmonių, todėl akivaizdu, kad pacientų ir jų artimųjų, kuriems ši problema aktuali, yra daug.
Minėdami Europos retųjų ligų dieną, norime atkreipti dėmesį į ligas, kurių sukėlėjų Lietuvoje nėra, tačiau jais galima užsikrėsti kelionių metu.
Priklausomai nuo kelionės krypties, keliautojai gali užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis:
- Per maistą plintančios infekcijos – grupė užkrečiamųjų ligų, plintančių per patogeniniais mikroorganizmais užterštą maistą ir vandenį (cholera, dizenterija, hepatitas A, vidurių šiltinė, poliomielitas).
- Pernešėjų platinamos infekcinės ligos – užkrečiamosios ligos, kurių sukėlėjus platina uodai ir erkės. Paminėtina, kad uodų platinamos ligos daugiau paplitusios tropinio klimato šalyse. Keliaujant po tropinio klimato šalis galima užsikrėsti Geltonąja karštlige, maliarija, Dengė karštlige, japoniškuoju encefalitu.
- Virusinės hemoraginės karštligės – ligų grupė, sukelianti sunkius organizmo pažeidimus. Virusinėms hemoraginėms karštligėms priskiriama Krymo-Kongo, Ebola ir Marburgo hemoraginės karštligės, Lassa, Rifto slėnio ir Omsko karštligės, aukščiau paminėtos Geltonoji, Dengė karštligė ir kitos.
- Meningokokinė infekcija, kuriai būdingos sunkios klinikinės formos (žaibiškas sepsis) arba pūlinis meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).
- Difterija, kuri lengvai ir greitai plinta, pažeisdama tonziles, gerklas, nosį. Yra kelios difterijos formos (odos, akių, genitalijų, kvėpavimo takų).
- Užsikrėtimo riziką sąlygoja vietovė, į kurią vykstama, šalies sanitarinė būklė, gyvenimo sąlygos, keliautojo elgesys ir daugelis kitų veiksnių.
Viena efektyviausių profilaktikos priemonių nuo užkrečiamųjų ligų – skiepai.
Prieš vykdamas į kelionę, kiekvienas žmogus turėtų sužinoti apie užkrečiamųjų ligų riziką toje šalyje ir galimas profilaktikos priemones. Keliautojai dėl skiepų į gydymo įstaigą turėtų kreiptis likus 4–6 savaitėms iki išvykimo tam, kad spėtų susiformuoti imunitetas (šis laikotarpis priklauso nuo to, nuo kokios ligos skiepijama, kiek kartų reikia skiepyti, ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau). Visi papildomi skiepai turi būti pažymėti Tarptautiniam skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime (šis dokumentas labai svarbus vykstantiems į endemines šalis (teritorijos, kuriose tam tikra liga/os yra paplitusios nuolat)). Atkreiptinas dėmesys, kad bendros skiepijimo schemos nėra, kiekvienam keliautojui individualiai nustatoma, kokių skiepų jam reiktų.
jspc.lt informacija
