Smalkės yra degi, lengvesnė už orą dujinė medžiaga, neturinti nei kvapo, nei spalvos, todėl labai sunku laiku pastebėti jų nuotėkį. Nevisiško degimo produktai, patekę į nevėdinamas patalpas, užteršia orą, kuriuo kvėpuojant galima apsinuodyti ir sukelti pavojų gyvybei.
Tikriausiai ne vienas iš mūsų namuose turime įsirengę modernius kieto kuro ar dujų katilus, židinius ar krosnis, naudojame įvairius elektros prietaisus. Tačiau ar susimąstome, koks pavojus gali kilti mūsų sveikatai? Net puikiai veikiantis dujų ar kieto kuro katilas, boileris, nakčiai paliktas krautis telefonas, susidarius tam tikroms sąlygoms, gali į aplinką skleisti anglies monoksidą (CO), kitaip vadinamą smalkėmis.
Vėsiuoju metų laiku, kai patalpose kūrenamos netvarkingos krosnys, naudojamos nesaugios dujinės viryklės, netinkamai veikiantys vandeniui ar patalpoms šildyti skirti dujų katilai, židiniai, anglies kepsninės, kai yra neišvalyti dūmtraukiai, esant netvarkingai ventiliacijos sistemai ar pasikeitus aplinkos sąlygoms, smalkės gali išsiskirti ne į lauką, o į patalpas, ir gali kilti pavojus apsinuodyti smalkėmis. Smalkių gali susidaryti ir garaže, kuriame yra automobilis su veikiančiu varikliu.
Smalkės į organizmą patenka ir iš jo išsiskiria pro kvėpavimo takus. Patekusios į organizmą smalkės jungiasi su hemoglobinu ir sutrikdo organizmo aprūpinimą deguonimi – žmogus kvėpuoja, tačiau deguonis jo kraujyje necirkuliuoja. Dėl deguonies trūkumo imama dusti, pažeidžiama nervų sistema, pakenkiama kepenims, raumenims bei kitoms žmogaus organizmo sistemoms.
Smalkių poveikiui jautriausi yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, lėtinėmis širdies ir kvėpavimo sistemų ligomis sergantys asmenys, nėščios moterys.
Apsinuodijimo pasekmės tiesiogiai priklauso nuo smalkių koncentracijos patalpose ir nuo to, kiek laiko žmogus išbūna užterštoje aplinkoje. Nedidelis smalkių kiekis patalpoje sukelia lengvą apsinuodijimą, kuriam būdingas galvos skausmas, svaigimas, pulsavimas smilkiniuose, ūžimas ausyse. Atsiranda bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, bet žmogus išlieka sąmoningas. Lengvas apsinuodijimas smalkėmis yra labai pavojingas, nes atsiradusių negalavimų iš pradžių galima neatpažinti ir nesusieti su apsinuodijimu.
Smalkėmis kvėpuojant nuolat, gali grėsti lėtinis apsinuodijimas. Tada sutrinka miegas, širdies veikla, jaučiamas bendras blogumas, suprastėja atmintis, sunku susikaupti, skauda galvą. Dažnai panašiais simptomais skundžiasi visa šeima.
Gyvenamojoje aplinkoje susidarius didelei smalkių koncentracijai, gali ištikti sunkus ūminis apsinuodijimas – žmogus tampa mieguistas, gali sutrikti koordinacija, prasidėti haliucinacijos, traukuliai, galima netekti sąmonės, gali sustoti kvėpavimas. Apsinuodijusį žmogų reikia kuo skubiau išnešti iš užterštos patalpos į gryną orą, prasegti drabužius, kad nukentėjusysis galėtų laisvai kvėpuoti ir gautų kuo daugiau deguonies, ir kviesti skubios pagalbos medikus.
Siekiant išvengti apsinuodijimo smalkėmis, būtina pasirūpinti namų, garažų ventiliacinės sistemos efektyvumu ir tinkamai vėdinti patalpas. Būtina tikrinti, ypač šaltuoju periodu, ar namuose ir kitose patalpose esantys šildymo įrenginiai (krosnys ir židiniai) yra tvarkingi. Reikėtų vengti deginti buitinėse krosnyse atliekas, nes jas deginant susidaro didžiausia smalkių koncentracija. Kaminus geriausia išvalyti prieš šildymo sezoną. Krosnies sklendę visiškai uždaryti galima tik įsitikinus, kad ugnis baigė rusenti. Negalima palikti garaže užvesto automobilio, jį reikėtų šildyti ne garaže, o lauke. Svarbu nerūkyti lovoje, neeksploatuoti nesaugių ir netvarkingų katilų, krosnių, elektros prietaisų, nepalikti be priežiūros įjungtų šildytuvų, telefonų, juos laikyti toliau nuo užuolaidų ir baldų, o išeinant iš namų išjungti.
Rekomenduojama namuose įsirengti smalkių detektorius.
Parengė Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Jolanta Rybalko
