Sausio paskutinėmis dienomis „Varpo“ mokykloje besimokančių vaikų tėvai elektroniniame dienyne rado šios mokyklos sveikatos specialistės laišką, kurio pagrindinė žinutė skamba neraminančiai: masinis vaikų nevalgymas. Žalingi vaikų ir jaunimo mitybos įpročiai, kaip sako kalbintieji, pirmiausia užgimsta namuose, o tik po to derėtų kaltinti neva neskanų, nes gamintą pagal sveikatai palankius principus, mokyklų valgyklų maistą.
Bandė užmegzti dialogą su tėvais
Pasak 15 metų „Varpe“ sveikatos specialiste dirbančios Jolitos Gražinskienės, pasibaigus pirmam pusmečiui, ji jautė būtinybę su tėvais pasidalinti įžvalgomis apie situaciją: „Visa mano laiško esmė ir didžiausia problema, į kurią norėjau atkreipti dėmesį, kad vaikai į mokyklą ateina absoliučiai nieko nevalgę. O paskui ir mokykloje dalis jų nevalgo, nes arba neskanu, arba nespėja, arba jau tuoj eis namo… Tai, vadinasi, jie visą dieną išbūna nevalgę.“ Tas nepavalgymas ir lemia, kad per dieną būna pora bangų, kai varstomos sveikatos kabineto durys, o atėję vaikai skundžiasi silpnumu, galvos skausmu ar svaigimu ir pan.
„Ilgai besitęsiantis visavertės mitybos nebuvimas sukelia daug rimtų sveikatos sutrikimų. Apie kokį dėmesio sutelkimą, susikaupimą, pamokos medžiagos įsisavinimą ar fizinį aktyvumą kūno kultūros pamokose galime kalbėti?“ – retoriškai klausia J. Gražinskienė ir prisipažįsta, kad šiuo laišku norėjo atkreipti tėvų dėmesį, kad būtų galima žingsnis po žingsnio kompleksiškai spręsti šią problemą – juk mitybos įpročiai pirmiausia atsinešami iš namų. Reakcijų į laišką būta įvairių – vieni tėvai rinkosi jį visiškai ignoruoti, kiti bandė argumentuoti, kad mokyklos valgyklos maistas neskanus, treti adekvačiai ir konstruktyviai leidosi į dialogą su specialiste, bandydami ieškoti problemos priežasčių ir sprendimo būdų. Nors sakoma, kad skonis draugų neturi, „Varpo“ sveikatos specialistė vis tiek linkusi manyti, kad tokio dydžio mokykloje meniu yra tikrai gana platus, įvairus, be to, skelbiamas mokyklos internetiniame puslapyje, todėl tikrai galima susėdus šeimoje pasitarti ir pasirūpinti, kad vaikai pavalgytų subalansuoto, sveiko, šilto maisto.
„Žinoma, mokyklos meniu vyrauja sveiki patiekalai, todėl tikiu, kad įpratusiems namuose valgyti pieniškas dešreles, koldūnus, kitus pusfabrikačius ir traškučius siūlomi valgiai gali pasirodyti prėski, ne itin skanūs, bet mūsų visų siekiamybė juk turėtų būti sveikata, ar ne?“ – samprotauja J. Gražinskienė ir pastebi, kad vis dažniau mokiniams diagnozuojamas diabetas (tokių anksčiau būdavo vos vienas ar du, dabar jau – septyni), nutukimas, kitokie sveikatos sutrikimai. Kiti tėvai sąmoningai bandė po laiško ieškoti priežasčių ir išeičių, jie kalba, kad daug žalos mitybos ir judėjimo įpročiams padarė karantinas, nuotolinis darbas ir mokymasis, kai visi patyrė įtampą, pabiro žmonių dienos režimas, sutriko apetitas. J. Gražinskienė sako, kad reikėtų vėl sugrąžinti į madą priešpiečių dėžutes, nes dabar mokiniams lyg ir gėda.
„Juk tikrai kartais iš pačio ryto nesinori pusryčiauti, bet po pirmų pamokų išsitraukti obuolį, bananą, riešutų ar kitokį sveiką užkandį būtų puiki išeitis belaukiant pietų. Tik aišku, jei dėžutėse atsidurs traškučiai, šokoladas ar kiti nevertingi užkandžiai – naudos bus mažai“, – įsitikinusi sveikatos specialistė.
Vaiko dienos režimas, taip pat ir mityba, pirmiausia yra tėvų pareiga: jie privalo pasirūpinti, kad vaikas išeitų iš namų pavalgęs, jei nevalgė, įdėti sveikų užkandžių ir pasiteirauti, ką valgys mokykloje, bent jau mažesniuosius kontroliuoti, kur išleidžia maistui duotus pinigus – ar jie nenugula prekybos centro kasose perkant gazuotus gėrimus ir saldumynus.
Įpročiai atsinešami iš namų
„Varpe“ besimokančio ketvirtoko Justo mama Milda sako, kad sveikatos specialistės laiškas tikrai privertė suklusti ir tą temą dar kartą aptarti su sūnumi. Moteris taip pat sako, kad suvokimas apie mitybą vaikams formuojamas namuose.
„Gal kam pasirodys keista, bet mes aptariame, ką jis valgys mokykloje, kartais net nufotografuoja lėkštę, ką užkandžiaus laukdamas plaukimo treniruotės, žino, kad parduotuvėje pirkti saldumynus ar kitokį menkavertį maistą nėra reikalo, nes kartais pasmaližiaujame namuose. Į mokyklą visada iškeliauja papusryčiavęs ir jau pradeda suvokti, kokia didelė nauda į mokyklą eiti pėsčiomis, judėti“, – pasakoja Justo mama ir priduria puikiai suprantanti, kad visą laiką sūnaus negalės kontroliuoti, bet tiki, kad nuo mažų dienų tinkamai suformuoti įpročiai teigiamai atsilieps ir jam paaugus.
Panašiai kalba ir kita šakietė, dviejų paauglių mama Irma: „Visada gaminau naminį maistą, nemėgstame daug prieskonių, todėl ir mokyklos maistą abu vaikai – tiek gimnazistas sūnus, tiek „Varpe“ besimokanti dukra – giria, o jei kartais ir nuklysta kebabų, nematau didelės tragedijos, svarbiausia, kad tai nėra kasdienybė.“ Jos nuomone, tėvai, peikiantys mokyklų maistą, greičiausiai nėra jo ragavę arba patys nelaiko prioritetu šviežio, šilto ir sveiko maisto, todėl ir nekontroliuoja savo vaikų mitybos, trumpiau tariant, iš dalies nesirūpina savo vaikų sveikata ir gerove.
Vieniems grikiai, kitiems – submarinai
Sintautų pagrindinei mokyklai maistą tiekia „Varpo“ mokykla. Ir jei prieš metus mokiniai skundėsi, jog maistas ne toks skanus, koks buvo anksčiau, kai buvo gaminamas vietoje, tai šiandien mokyklos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Raimondas Daniliauskas teigia, jog situacija labai pagerėjo, kitaip sakant, po bendrų diskusijų maistas paskanėjo.
„Tikrai nemaža dalis vaikų ir mokyklos kolektyvas noriai valgo mokyklos maistą, tačiau, kaip ir visais laikais, yra tokių, kuriuos tėvai labiau popina, duoda pinigų ir šie lekia į vietinę parduotuvę pirkti submarinų. Nemokamą maitinimą gaunantys vaikai ypač noriai kerta mokyklos maistą, kai grįžta po mokyklinių atostogų, matyt, namuose racionas skurdesnis, todėl mokykloje skanu ir sotu“, – mintimis dalinasi pašnekovas.
Be to, jis pastebi, kad paprasti kaimo vaikai nelinkę priimti naujovių, nes yra įpratę valgyti bulves, morkas ir burokus, o kitos daržovės jiems naujos, todėl į jas žiūri nepatikliai, nepažįsta to skonio, jas palieka lėkštėse nepajudintas. R. Daniliauskas taip pat pritaria nuomonėms, kad vis dėlto supratimas apie mitybą atsinešamas iš namų, ir mąsto, kad miestuose yra ir dar daugiau pagundų, kai mokyklos valgyklos pietūs iškeičiami į kebabą, sušį ar skonio stiprikliais viliojančias „Maximų“ lentynas, jis sako: „Situacija nedžiuginanti ir ji tik prastės, vaikams sunku susikaupti nuo nuolatinio buvimo ekranuose, informacijos kiekiai dideli, o kur dar nevisavertė mityba, mažai fizinio judėjimo. Paskui stebimės, kodėl matematikos egzamino rezultatai tokie blogi! Vaikai nebesugeba jau daugybos lentelės išmokti… juk čia visa grandinė. Būtų labai įdomu, jei kas nors imtųsi mokslinio tyrinėjimo apie pokyčius konkrečioje mokykloje: kaip keičiasi mokymosi rezultatai, elgesys, mityba, fizinis aktyvumas…“
Nedžiuginanti statistika
Nors apie palankią ir sveiką mitybą straipsnių mirgėte mirga, statistikos duomenimis, maždaug kas šeštas mokinys užkandžiams vis dar renkasi saldumynus, o karštus pietus mokykloje valgo vos kas antras. Jau daug metų atliekami tyrimai rodo, jog kasdien pusryčiauja tik du trečdaliai vaikų. Tokias tendencijas fiksuoja nacionalinės sveikos gyvensenos ugdymo programos „Sveikatiada“ specialistai, jau 13 metų atliekantys bendrojo lavinimo mokyklų 6–7 klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių tyrimus. Dažniausios mokinių nurodytos priežastys, kodėl jie nevalgo mokykloje, nesikeičia jau ne vienerius metus – pietauju namie arba neskanus maistas. Nedžiuginanti ir mokinių vartojamų saldumynų statistika – kasdien ir kelis kartus per dieną juos vartoja kas antras mokinys, iš kurių beveik kas penktas – kelis kartus per dieną. Saldumynai, deja, išlieka labai populiaria užkandžių alternatyva, nes kas šeštas mokinys juos renkasi užkandžiams.
Visi specialistai sutaria, kad sveikatai palankiam vaikų maitinimuisi bei užkandžiavimui didžiausią įtaką daro tėvų, auklėtojų ir mokytojų vaidmuo bei pavyzdys, nes jie formuoja pirmuosius ir lemia tolimesnius vaikų mitybos įpročius. Apklausose dalyvaujantys vaikai tik patvirtina, kad jiems daugiausiai įtakos turi tėvų bei pedagogų nuomonė.
Laikraščio „Draugas” informacija
