2023 m. vasario 4 d. minėsime Pasaulinė kovos su vėžiu dieną, kuri minima jau 23-ą kartą, o kova su vėžiu išlieka vienas pagrindinių ES sveikatos politikos prioritetų.
Vėžys nebūtinai yra mirties nuosprendis. Apie 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti. Turimais duomenimis, Europoje vėžį yra įveikę daugiau kaip 12 mln. žmonių. Moksliniai tyrimai, naujovės ir prevencija yra labai svarbūs kovojant su vėžiu bei visada buvo vienas iš svarbiausių ES sveikatos prioritetų.
Bendromis pastangomis ES gali siekti:
- kad užaugtų karta be tabako, užtikrinant, kad iki 2040 m. tabako gaminius vartojančių žmonių būtų mažiau nei 5 proc.;
- sumažinti žalingą alkoholio vartojimą pagal JT darnaus vystymosi tikslus (žalingą alkoholio vartojimą iki 2025 m. santykinai sumažinant bent 10 proc.), taip pat apriboti alkoholio reklamos poveikį jaunimui;
- mažinti aplinkos taršą suderinant ES oro kokybės standartus su Pasaulio sveikatos organizacijos gairėmis ir mažinti kancerogeninių medžiagų ir spinduliuotės poveikį;
- gerinti informuotumą ir sveikatos raštingumą, skatinti sveikesnę gyvenseną.
Ankstyvas ligos nustatymas atrankinės patikros būdu gali padėti išsaugoti gyvybes. Tačiau tarp valstybių narių vis dar esama nelygybės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo srityje.
Asmenų, kuriems kyla rizika, skaičius valstybėse narėse skiriasi.
2022 m. rugsėjo mėn. pateikusi naują požiūrį į vėžio nustatymą, Komisija padės valstybėms narėms užtikrinti, kad iki 2025 m. 90 proc. ES gyventojų, atitinkančių krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio atrankinės patikros kriterijus, būtų pasiūlyta atlikti atrankinę patikrą. Pasiūlymu taip pat išplečiama organizuota vėžio atrankinė patikra, įtraukiant plaučių, prostatos, o tam tikromis aplinkybėmis – ir skrandžio vėžio atrankinę patikrą.
Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, krūties vėžio prevencinė programa, prostatos (priešinės liaukos) vėžio prevencinė programa, storosios žarnos vėžio prevencinė programa, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa.
Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiamasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaiga. Tuomet nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikia.
Pagal įvairius šaltinius parengė visuomenės sveikatos specialistė Indrė Biemolt
