Neseniai Seimo narės Agnės Širinskienės surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytas mokslininkų ir visuomenininkų, susibūrusių į organizaciją „Sveikatos teisės institutas“, pranešimas, kad galimybių paso sistema galėjo prisidėti prie mirčių augimo, o pandemiją valdyti buvo galima kitais būdais. A. Širinskienė pridėjo daugiau kritikos – esą Lietuvoje mažėja skiepijimo mastas visomis vakcinomis.
Nors prelegentai tvirtino, jog Seime buvo pristatytas solidus mokslinis tyrimas, kritikai atkreipė dėmesį, kad pranešime nebuvo pristatytos nei hipotezės, nei išvados, nei koks nors tyrimas, o Sveikatos apsaugos ministerija pasisakymus pavadino spekuliacijomis.
„Jei yra mokslinė abejonė dėl galimos žalos, turi būti imamasi priemonių tai žalai, kurią gali sukelti vieni ar kiti veiksmai, užkardyti. Šių priemonių valdant pandemiją nematėme, nors mokslininkų įspėjimai dėl pandemijos buvo gerokai anksčiau, dėl galimų <…> pasekmių žmonių vakcinacijai ateityje, kad labai didelis spaudimas galis sukelti žmonių nenorą vakcinuotis ir kitomis vakcinomis. Šiandien matome nenorą ir tikrai mažėja skaičiai vaikų, kurie vakcinuojami. Galbūt galima kelti klausimą, ar tai nėra susiję?“ – retoriškai klausė A. Širinskienė.
Tėvai atsisako skiepyti vaikus
Tačiau kaip yra iš tiesų?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje iš tiesų vis mažiau vaikų paskiepijama nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, tokių kaip tuberkuliozė. Tačiau duomenys rodo, kad mažėjimo tendencija pastebima jau nuo 2010 m. – ji atsirado ne per pandemiją.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė sako, kad situacija gąsdina.
„Jau nuo 2010 m. stebima vaikų skiepijimo mažėjimo tendencija, o per pandemiją ši tendencija ir toliau išliko, todėl per pastaruosius dvejus metus paskiepytų vaikų skaičius dar labiau sumažėjo“, – kalbėjo specialistė ir pridūrė, jog tai kelia riziką, kad atsinaujins tymai, raudonukė, difterija, kitos vakcinomis valdomos ligos.
Neseniai centras įspėjo, kad šalyje itin bloga sergamumo tuberkulioze situacija, didesnis paplitimas Europos Sąjungoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Nuo sunkių ligos formų apsaugo tik skiepai. 2003 m. naujagimius nuo tuberkuliozės paskiepydavo daugiau nei 99 proc. tėvų, o 2021 m. šis skaičius sumažėjo iki 93 proc. Panašūs ir kitų vakcinų skaičiai.
Skeptiškumo priežastis neaiški
Atsakymas į klausimą, kodėl Lietuvos gyventojai skiepija vaikus rečiau, dar nėra aiškus, nors galima rasti kelis atliktus tyrimus ir tėvų apklausas.
Dažniausiai minima skeptiškumo priežastis – įsitikinimai ir nepasitikėjimas vakcinomis, šalutinių reakcijų baimė. Daug gyventojų išsivysčiusiose valstybėse pamiršo sunkias ligas ir mano, kad pavojaus nėra. Specialistai taip pat pastebi, kad vaikai Lietuvoje neskiepijami arba paskiepijami ne iki galo todėl, kad tėvai kraustosi gyventi į kitą vietą arba emigruoja į užsienį.
Taip pat pastebėta, kad informaciją apie skiepus tėvai dažniausiai gauna iš gydytojų, tačiau jos trūksta.
Po pandemijos kelios tėvų apklausos atliktos užsienyje. Viena jų rodo, kad dėl vakcinų skeptiški tėvai po pandemijos susirūpino ir paskiepijo vaikus, pavyzdžiui, nuo gripo. O per pandemiją skiepijimasis sumažėjo, nes buvo apribotas judėjimas. Taip pat pasaulyje nuosekliai mažėja pasitikėjimas vakcina nuo COVID-19.
R. Liausėdienės teigimu, skiepijimasis per pandemiją Lietuvoje sumažėjo, nes buvo sunkiau patekti pas gydytojus, buvo daug diskutuojama, ar skiepai saugūs. Skepticizmą dėl skiepų ji linkusi sieti su informacijos stoka.
„Ne pandemijos metu skiepijimo apimčių mažėjimą lėmė tėveliai, kurie buvo apsisprendę neskiepyti vaikų tikėdami, kad ligos vaikus aplenks. Sergamumas buvo žymiai sumažėjęs ir buvo tėvelių ir jaunų gydytojų, kurie nebuvo matę nei tymų, nei raudonukės, nei difterijos, ir gal net nežinojo, kad kas nors būtų sirgęs. Tai suformavo nuomonę, kad šiomis ligomis niekas neserga“, – sako NVSC atstovė.
Ji pridūrė, kad vaikų skiepijimo sumažėjimas yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje matoma problema.
„Pasaulio sveikatos organizacija skambina varpais, kad grįžome vos ne 30 metų atgal: tada buvo tokios skiepijimo apimtys, nes vakcinaciją sutrikdė pandemija. Tačiau noriu pabrėžti, kad Lietuvoje vaikų skiepijimas pagal profilaktinių skiepų kalendorių nebuvo sustabdytas“, – atkreipė dėmesį R. Liausėdienė.
Įžvelgia nepasitikėjimą visa valstybe
Beje, vakcina nuo meningokoko, kuria vaikai pradėti skiepyti tik prieš kelerius metus, vienintelė populiarėja – R. Liausėdienės teigimu, tėvai į ją žiūri palankiau. Kad tėvai istoriškai į vienas vakcinas žiūrėdavo palankiau, o kitų bijodavo, prisimena ir buvusiam Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui vadovavęs profesorius Saulius Čaplinskas.
Jis sako manantis, jog skepticizmą lemia politinės priežastys, nors pripažįsta, kad priežasčių ir galimos geresnės skiepų politikos tyrimų Lietuvoje trūksta.
„Dabar bandoma sakyti, kad dėl pandemijos sumažėjo ne tik COVID-19, bet ir apskritai domėjimasis skiepais ir skiepijimo apimtys. <…> Manau, pirmiausia reikėtų išskirti socialinę, psichologinę aplinkybę“, – sakė jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad skepticizmą formuoja žiniasklaida ir socialiniai tinklai.
„Priežastys galėtų būti <…> ir nacionalinės. Matome skirtumą tarp šalių, kuriose yra pasitikėjimas Vyriausybė ir specialistais ir kur pasitikėjimo nėra, o susiskaldymas labai didelis. Kiekvienas tėvas pirmiausiai rūpinasi vaikų sveikata, kaip pagrindinį iššūkį matome norą nepakenkti vaikams. Jei nebus atsakyti klausimai, kurie kyla, jei kils abejonių, pirmasis pasirinkimas bus palaukti, atidėti skiepą“, – sakė S. Čaplinskas.
Tyrimai rodo, kad į vakcinas palankiausiai žiūri Skandinavijos gyventojai, po to rikiuojasi Vakarų Europos regionas, o Rytų Europos rodikliai žemiausi.
VERDIKTAS
Teiginys, jog vaikų skiepijimas profilaktinėmis vakcinomis Lietuvoje mažėja, yra tiesa. Tačiau tai vis dėlto nėra susiję su pandemija – skiepijimo apimtys beveik visomis vakcinomis Lietuvoje nuosekliai mažėja jau nuo 2010 metų. Nėra aišku, kas lėmė šį pasikeitimą. Manoma, kad skepticizmą labiausiai lemia nepasitikėjimas vakcinomis.
www.lrt.lt informacija
