Blogas burnos kvapas nėra tik apsileidimo požymis. Mediciniškai ši būklė įvardinama kaip halitozė. Ligos priežasčių yra ne viena, nors pagrindine jų dažniausiai įvardijama prasta dantų higiena, rašo „Medical News Today“ (MNT).
Neseniai atlikta analizė rodo, kad tam tikri probiotikai gali pašalinti vieną iš pagrindinių blogo burnos kvapo priežasčių. Gautos išvados leidžia manyti, kad probiotikai padeda užkirsti kelią nemalonaus kvapo lakiųjų sieros junginių arba LSJ kaupimuisi burnos bioplėvelėse.
Analizės autoriai teigia, kad Lactobacillus salivarius, Lactobacillus reuteri, Streptococcus salivarius ir Weissella cibaria, kurių yra fermentuotuose maisto produktuose, iki taip pat padeda kovoti su halitozės sukėlėjais.
Tyrimo rezultatai neseniai buvo paskelbti leidinyje „BMJ Open“.
Kuo naudingi probiotikai?
Mokslininkai apibendrino septynių tyrimų, kuriuose dalyvavo 278 asmenys, o jų amžiaus diapazonas siekė nuo 19 iki 70 metų, rezultatus.
Tyrėjai halitozės lygį dalyviams nustatė paprasto eksperimento būdu – jie buvo paprašyti 1 minutę pabūti užsičiaupę, o tada iš 10 centimetrų atstumo išpūsti orą per burną į vertintojo nosį. Pastarųjų subjektyvūs įspūdžiai buvo vertinami balais, grįstais tokiais pojūčiais kaip kvapas ir skonis.
Tada lakieji sieros junginiai buvo objektyviai išmatuoti halimetru – prietaisu, kuris aptinka ir matuoja dujų koncentraciją.
Kalbėdami apie tyrimą, mokslininkai paaiškina, kaip susidaro blogas burnos kvapas. Pasak jų, LSJ gamina anaerobinės bakterijos, sąveikauja su burnoje dėl nepakankamos dantų higienos likusiu maistu.
„Tam tikros bakterijos gali gyventi burnoje ir skaidyti maistą, todėl gaminasi ir išsiskiria lakieji sieros junginiai, turintys įtakos nemaloniam burnos kvapui. Dažniausiai su halitoze siejamos gramneigiamos bakterijos“, – „Medical News Today“ aiškino EntirelyNourished.com kardiologijos srities dietologė Michelle Routhenstein.
Naujasis tyrimas padėjo identifikuoti keturis naudingus probiotikus, turinčius gramteigiamų bakterijų.
„Tokios bakterijos pakeičia „burnos mikrobiotą ir tokiu būdu sumažina lakiųjų sieros junginių kaupimąsi“, – teigė M. Routhenstein.
Šio tyrimo autoriai pateikia vis daugiau įrodymų, kad probiotikai gali išstumti bakterijas, atsakingas už aminorūgščių ir baltymų skaidymą. Jo rezultatai rodo reikšmingą halitozės sumažėjimą, vertinant pagal abu naudotus matavimo metodus.
Palyginti su kontrolinėmis grupėmis, halitozės požymių respondentams sumažėjo 58 proc. Tiesa, teigiamas probiotikų poveikis tęsėsi ne ilgiau kaip 4 savaites.
Deja, bet tyrimas taip pat parodė, kad probiotikai neturi reikšmingo poveikio kitoms dviem pagrindinėms halitozės priežastims – apnašų kaupimuisi ir liežuvio pasidengimui. Visgi vienas iš tyrimų parodė tam tikrą teigiamą poveikį apnašų susidarymui po 12 savaičių.
Kodėl svarbiausia burnos higiena?
Jau maži vaikai mokomi burnos ir dantų higienos rutinos. Į ją įeina ne tik dantų valymas dantų šepetėliu ir dantų siūlu, bet ir liežuvio grandymas bei burnos skalavimas specialiais skysčiais.
Kai kurie malonų kvapą, sklindantį iš burnos, bando užtikrinti kramtydami guma. Nors tai nėra veiksmingiausias metodas.
„Kramtant, organizme suaktyvinamas skrandžio rūgšties ir virškinimo fermentų išsiskyrimas. Tačiau jei kramtant į skrandį nepatenka maisto, padidėja rizika susirgti GERL [arba] refliuksu, gali atsirasti dantų problemų“, – MNT sakė mitybos ekspertė ir bestselerių „Planas“ (angl. „The Plan“) ir „Metabolizmo planas“ (angl. „The Metabolism Plan“) autorė Lyn-Genet Recitas.
„Burnos sveikata arba jos trūkumas yra siejama su daugeliu ligų, įskaitant reumatoidinį artritą, diabetą, kvėpavimo takų ir net širdies ligas“, – aiškino ji.
Kokiuose maisto produktuose yra probiotikų?
Šio tyrimo autoriai teigia, kad probiotikai gali pagerinti burnos higieną ir padėti kovoti su blogu burnos kvapu. Kaip žinia, probiotikai yra gyvi organizmai – naudingos bakterijos ir mielės, natūraliai susidarančios žmogaus organizme. Jie gali būti vartojami kaip maisto papildai arba su maistu.
Norintiems gauti tokių probiotikų kaip Lactobacillus salivarius, Lactobacillus reuteri ir Streptococcus salivarius, rekomenduojama valgyti fermentuotus maisto produktus, pavyzdžiui: jogurtą, kefyrą, kimči ir marinuotus burokėlius.
„Įvairūs maisto produktai, kuriuose gausu probiotikų, gali būti naudingi ne tik burnos mikrobiotai, bet ir žarnyno mikrobiomai, kuri yra neatsiejama nuo bendros organizmo sveikatos ir sveikos širdies funkcijos“, – sakė M. Routhenstein.
L. G. Recitas pridūrė, kad sojų pasta ir rauginti kopūstai, fermentiniai sūriai ir duona su raugu taip pat yra puikūs probiotikų šaltiniai, kuriuose gausu Weissella cibariais bakterijų, kaip tik ir skatinančių fermentacijos procesą.
www.lrt.lt informacija
