LRT trumpai. Kokie požymiai išduoda pogimdyminę depresiją?

Tyrimai rodo, kad depresija po gimdymo užklumpa maždaug 10–20 proc. vaiko susilaukusių moterų. Susirgti gali net ir tos mamos, kurios kūdikį planavo ir jo labai laukė. Specialistai perspėja, jog laiku nepastebėta depresija gali lemti tragedijas – nematydamos vilties kai kurios sunkia pogimdymine depresija susirgusios mamos renkasi savižudybę ir kitus baisius scenarijus. 

Tokių skaudžių nelaimių Lietuvoje pastaruoju metu padaugėjo. Rugsėjo mėnesį, kaip įtariama, pogimdymine depresija sirgusi kaunietė nusižudė kartu su kūdikiu. Pogimdyminės depresijos diagnozė girdisi ir kalbant apie Šiauliuose neseniai įvykusią tragediją, kai bute rastas miręs šešių dienų naujagimis, o jo, kaip įtariama, save sužalojusi mama šiuo metu prižiūrima psichiatrų.

Kokie simptomai išduoda, kad moteris gali sirgti depresija po gimdymo? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos psichologijos katedros vedėja doc. dr. Giedrė Širvinskienė išskyrė svarbiausius iš jų.

„Tai bloga nuotaika, kuri tęsiasi daugiau nei dvi savaites, t. y. trunka ne vieną ar porą dienų ir savaime nepraeina. Pogimdyminę depresiją išduoda ir energijos stoka, sumažėjęs aktyvumas. Tai, kas teikė džiaugsmą, nebedžiugina. Gali būti sumažėjusi dėmesio koncentracija. Depresija susirgusioms mamoms dažniausiai nepavyksta pailsėti – vargina nemiga, kiti miego sutrikimai, jaučiamas nuovargis. Dažnai pasireiškia kaltės, beviltiškumo jausmai. Moterys tampa verksmingesnės“, – kalbėjo psichologė.

Dr. G. Širvinskienės teigimu, pasireikšti gali ne visi požymiai, tik dalis jų. „Tai vėlgi, pogimdyminė depresija skirstoma pagal sunkumo laipsnį: jeigu lengva depresija, gali pasireikšti tik keletas minėtų simptomų, jeigu vidutinio sunkumo – daugiau. Savijauta vienos ar kitos moters gali skirtis“, – kalbėjo pašnekovė.

Psichologė priminė, jog pogimdyminės depresijos požymiai panašūs į dažną mamą užklumpančią būseną, kuri vadinama „motinystės liūdesiu“ (angl. „baby blues“).

„Ją patiria daug didesnė dalis moterų, kai kurie tyrimai rodo, jog maždaug pusė, kiti – kad net 80 proc. pagimdžiusių moterų. Esminis skirtumas, jog „motinystės liūdesys“ paprastai praeina savaime maždaug per porą savaičių po gimdymo“, – kalbėjo dr. G. Širvinskienė.

Jei nerimastingumas, nuovargis, kaltė ir kiti paminėti simptomai nedingsta praėjus porai savaičių, galima įtarti pogimdyminę depresiją.

Depresija savaime nepraeis. Ką daryti?

Pasak psichologės, pogimdyminė depresija gali užklupti ir iš karto po gimdymo, ir vėliau. Kartais – net praėjus pusmečiui ir daugiau nuo to laiko, kai į namus atkeliavo vaikas. Be to, ji vargina ne tik pirmakartes mamas, bet ir daugiau vaikų turinčias moteris. Amžius – taip pat nėra kriterijus: pogimdymine depresija serga tiek jauno amžiaus, tiek vyresnės mamos. Taip pat svarbu žinoti, jog kartais pirmieji depresijos požymiai išryškėja jau nėštumo metu.

„Simptomus pajutusi moteris neturėtų kentėti ir galvoti, kad „išbūsiu“. Reikėtų prašyti pagalbos“, – pažymėjo pašnekovė.

Gana dažnai pasikeitusį moters elgesį, taigi, ir ligos požymius pirmieji pastebi moters artimieji. Kaip jie turėtų reaguoti? Anot dr. G. Širvinskienės, tiek nėštumo metu, per gimdymą, tiek ir vėliau, jau susilaukus kūdikio, moteriai labai svarbu jausti ne tik fizinę, bet ir emocinę paramą.

„Kad moteris nesijaustų palikta viena su viskuo. Ji turi jausti socialinį palaikymą, turėti galimybę kalbėti apie tai, kaip jaučiasi, kuo gyvena. Tai, aišku, svarbiausia poroje. Tėčiams, žinoma, taip pat atsiranda daug nerimo (dėl vaiko gimimo – LRT.lt). Todėl svarbu abiem įvardinti emocijas, kurias jaučia. Kitas dalykas, labai svarbi ir konkreti pagalba. Nėštumas, gimdymas atima labai daug energijos iš moters. Tikrai nuovargis yra didžiulis. Moterims svarbu turėti galimybę kokybiškai pailsėti, išsimiegoti, pavalgyti“, – sakė psichologė.

Artimiesiems arba pačiai moteriai įtariant, jog gali sirgti pogimdymine depresija, pašnekovė pasiūlė išbandyti testą, sudarytą pagal visame pasaulyje pripažįstamą Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EPDS). Šis testas parodo depresijos riziką. Socialinio projekto „Mama mums rūpi“ iniciatyva testą galima atlikti ir lietuvių kalba. Jį rasite ČIA.

Anot dr. G. Širvinskienės, šiuo metu Lietuvoje siūloma nemažai nemokamos pagalbos pacientams, susiduriantiems su psichologinėmis ir psichinėmis problemomis. Rasti informacijos, kur teikiama pagalba (tiek mokama, tiek ir nemokama), galima viešai prieinamuose šaltiniuose. Tokią pagalbą teikia ir Krizinio nėštumo centras, organizacija „Mama mums rūpi“, „Tėvų linija“.

„Pasikalbėti apie tai, kas kelia nerimą, galima ir su šeimos gydytoju. Jis, reikalui esant, nukreips toliau, pvz., į psichikos sveikatos centrą, pas ten dirbančius specialistus, arba psichologą“, – apie vieną iš variantų, kur kreiptis pagalbos, sakė pašnekovė.

Anot jos, kalbant apie pogimdyminę depresiją, šiuo metu Lietuvoje didžiausia problema ne tai, jog pagalbos nėra ar ji nepasiekiama:

„Pogimdyminė depresija pas mus dažnai per vėlai pastebima. Laiku pastebėjus ir sulaukus pagalbos, moteris gana lengvai pasveiksta ir gali gyventi džiaugdamasi motinyste“, – apie tai, kodėl svarbu reaguoti pastebėjus jau pirmuosius ligos simptomus, sakė dr. G. Širvinskienė.

Neprašyti patarimai gali pabloginti savijautą

Laikotarpis po gimdymo yra pažeidžiama būsena. Sunkumų nuvertinimas, neprašyti patarimai, mokslu nepagrįsti įsitikinimai ir mitai bei neigiami palyginimai verčia žmogų jaustis, kad jis yra nesuprastas ir negirdimas, taip tik gilinami sunkumai. Psichologė, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autorė Milda Kukulskienė primena, ko nesakyti neseniai pagimdžiusiai moteriai, nes, užuot padėję, galite tik pabloginti jos savijautą.

„Buvimas šalia, apkabinimai, empatiška kūno kalba, rūpesčio ir palaikymo rodymas, dėmesingumas, atviro pobūdžio klausimai ir pagarba, praktinė pagalba yra palaikymas, kuris gydo esant sunkumams, kuria pasitikėjimą ir skatina atsiverti“, – pataria psichologė M. Kukulskienė.

www.lrt.lt informacija