Mityba daro įtaką ne tik mūsų kasdienei savijautai, bet ir tam, kaip jausimės po kelerių ar net keliolikos metų. Įvairios ligos, taip pat ir onkologinės, neišsivysto dėl retkarčiais suvalgyto nesveiko maisto ar kitų organizmui žalingų veiksnių, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, ar tai nevirsta mūsų kasdieniais įpročiais, rašoma pranešime spaudai. Todėl artėjant Naujiesiems verta peržvelgti besibaigiančius metus ir pagalvoti, ką kitais metais galime daryti geriau, kad išliktume sveiki.
Šveicarijos supermaisto startuolio „Alver“ gydytoja dietologė Evelina Sabonaitytė dalijasi patarimais, kaip papildyti mitybą siekiant išvengti onkologinių ligų, kokių maisto produktų verčiau vengti ir kaip patiekalus paversti maistingesniais.
Daugiau augalinio maisto
Gydytoja dietologė E. Sabonaitytė teigia, kad, norint išlaikyti gerą savijautą, kasdienėje mityboje svarbu vengti per didelio kiekio gyvulinių riebalų, ypač perdirbtos – rūkytos, konservuotos, sūdytos – mėsos, kurioje gausu druskos ir cheminių junginių, siejamų su onkologinių ligų rizika. Taip pat patariama nevartoti per daug kalorijų ir valgyti daugiau augalinės kilmės maisto.
Ypač nerekomenduojama valgyti greitojo maisto restoranuose, kuriuose gaminamas maistas nėra šviežias, kepamas daug kartų naudojamuose riebaluose. Tiek sergant onkologinėmis ligomis, tiek siekiant jų išvengti, mitybos rekomendacijos yra panašios. Du trečdalius mitybos raciono turėtų sudaryti augalinės kilmės produktai – daržovės, vaisiai, kruopos, grūdai, riešutai, sėklos, tik vieną trečdalį – gyvūninės kilmės produktai, tokie kaip mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai“, – esmines sveikos mitybos gaires pateikia E. Sabonaitytė.
Deja, pasak dietologės, daugelis žmonių vis dar teikia pirmenybę gyvulinės kilmės maistui.
„Daugelis savo kasdienybės neįsivaizduoja be mėsos, ją valgo tikrai daugiau negu kartą per dieną. O vis daugiau žmonių kasmet suserga onkologinėmis ligomis. Žinoma, gerėja diagnostikos galimybės, vykdomos prevencinės programos, tačiau svarbu nepamiršti, kad ir patys galime šį tą padaryti, norėdami šių ligų išvengti. Viena onkologinių ligų priežasčių yra genetika, bet prie ligos vystymosi prisideda ir netinkama mityba, rūkymas, aplinkos užterštumas, fizinio aktyvumo stoka“, – teigia gydytoja.
Geresnei savijautai ir lengvesniam virškinimui
Dietologė pabrėžia, kad daržovėse gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų, taip pat jos yra kur kas lengviau ir greičiau virškinamos negu, pavyzdžiui, mėsa, todėl tokie patiekalai padės jaustis lengvai net ir sočiau pasistiprinus.
„Kasdien daržovių turėtume suvalgyti bent penkias porcijas. Kad būtų lengviau paskaičiuoti, kiek suvalgome, viena porcija yra puodelis lapinių daržovių arba pusė puodelio bet kokių kitų daržovių. Šaltuoju metų laiku puikiai tinka ir raugintos, šaldytos, garuose ruoštos, virtos ar troškintos daržovės. Ypač naudingos tamsiai žalios, oranžinės, raudonos spalvos daržovės, tokios kaip brokoliai, batatai, morkos, pomidorai ir kitos, taip pat ankštinės daržovės – lęšiai, avinžirniai, žirniai, pupos. Juose gausu baltymų, folio rūgšties, geležies, fosforo. Ankštinių daržovių patartina valgyti bent du tris kartus per savaitę“, – rekomendacijomis dalijasi E. Sabonaitytė.
Ji priduria, kad daugelį pamėgtų patiekalų galima nesunkiai paversti dar maistingesniais papildžius juos vienu netikėtu ingredientu.
„Tai – džiovinti mikrodumbliai. Jie yra neutralaus skonio ir kvapo, todėl puikiai tinka dėti į įvairius patiekalus – troškinius, sriubas, salotas. Juose gausu omega-3 riebalų rūgščių, vitamino A, cinko, geležies, fosforo, magnio, B grupės ir kitų vitaminų. Taip pat mikrodumbliuose yra daug baltymų“, – pasakoja dietologė.
Remiantis atliktais tyrimais, reguliariai vartojant mikrodumblius pastebimas teigiamas efektas krūties vėžiu sergančių žmonių sveikatai, mikrodumbliai taip pat padeda stiprinti imunitetą, mažina infekcijų tikimybę, pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. „Tačiau aktyviai besigydantiems žmonėms prieš vartojant mikrodumblius būtina pasitarti su gydytoju, nes šis produktas prisideda prie radioaktyvių dalelių, esančių organizme, šalinimo“, – atkreipia dėmesį E. Sabonaitytė.
Pasak gydytojos, mitybą verta papildyti ir sėklomis bei riešutais – juos galima patiekti kaip užkandį arba gardinti jais sriubas, troškinius, salotas ir net saldžiuosius patiekalus. „Geriausia rinktis negliaudytus riešutus, reikėtų vengti cukruotų, sūdytų gaminių. Taip pat labai naudinga riešutus pamirkyti vandenyje ir tada valgyti“, – pataria gydytoja.
www.lrt.lt informacija
