Aukštas kraujospūdis gali būti pavojingas, tačiau galima imtis aktyvių priemonių jį valdyti. Visgi, kas tinka vienam, gali netikti kitam, rašo „Medical News Today“ (MNT).
Mokslininkai vis dar stengiasi suprasti efektyviausius kraujospūdžio kontrolės metodus ir papildomus gydymo būdus.
Neseniai leidinyje „Canadian Journal of Cardiology“ paskelbtame bandomajame tyrime buvo analizuojama joga, kaip pagalbinis būdas valdyti aukštą kraujospūdį.
Palyginti su kontroline grupe, jogą praktikavę tyrimo dalyviai pastebėjo reikšmingesnį kraujospūdžio ir širdies ritmo rodiklių pagerėjimą ramybės būsenoje, lyginant su tempimo pratimus dariusiais tiriamaisiais.
raujospūdis yra susijęs su kraujo tekėjimo visame organizme jėga. Kad organizmas funkcionuotų, reikalingas tam tikro lygio kraujo spaudimas. Jei kraujospūdis yra per aukštas arba per žemas, gali kilti neigiamų pasekmių sveikatai.
Aukštas kraujospūdis gali padidinti insulto, širdies priepuolio ar inkstų pažeidimo riziką.
„Hipertenzija vadinama tyliuoju žudiku, nes žmogus gali nejusti jokių jos simptomų. Tai yra pagrindinis širdies ligų, inkstų nepakankamumo ir insulto rizikos veiksnys, galintis užaštrinti ir kitas sveikatos problemas, tokias kaip diabetas ar padidėjęs cholesterolio kiekis“, – „Medical News Today“ aiškino tyrime nedalyvavęs gydytojas kardiologas iš Aventūros (Florida) Leonardas Pianko.
Siekiant sumažinti kraujospūdį, reikėtų pakeisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, stengtis išlaikyti sveiką svorį ir keisti mitybą taip, kad joje būtų mažiau natrio ir riebalų.
„Yra daug vaistų, kurie pasirodė esantys veiksmingi mažinant kraujospūdį. Tačiau įrodyta, kad gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip mankšta, dieta, metimas rūkyti ir skysčių vartojimas sustiprina vaistų poveikį“, – pažymėjo dr. L. Pianko.
Joga 15 minučių per dieną
Bandomajame tyrime, kuriame dalyvavo šešiasdešimt aukštą kraujo spaudimą turinčių dalyvių, buvo analizuojama jogos nauda valdant kraujospūdį.
Tyrėjai atsitiktine tvarka suskirstė dalyvius į dvi grupes. Abi grupės atliko aerobinių pratimų programą. Tada viena grupė penkias dienas per savaitę kasdien po 15 minučių skyrė jogai. Kita grupė tiek pat laiko skyrė tempimo pratimams. Intervencija truko tris mėnesius.
Nors abiejose grupėse buvo stebimas kraujospūdžio ir širdies susitraukimų dažnio rodiklių pagerėjimas ramybės būsenoje, joga užsiiminėjusių dalyvių kraujospūdžio, širdies susitraukimų dažnio ir Reynoldso rizikos balai buvo geresni.
Reynoldo rizikos balas padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Tyrimo rezultatai rodo, kad joga gali būti veiksminga papildoma intervencija, padedanti sureguliuoti kraujospūdį.
„Ne viename tyrime buvo analizuojamas teigiamas fizinis transcendentinės meditacijos, Tai Či ir kitų proto ir kūno mankštos formų poveikis. Šis tyrimas, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama jogai, dar kartą patvirtina, kad mūsų psichikos būsena yra neatsiejama nuo fizinės sveikatos ir kad šie metodai turėtų būti įtraukti į gyvenimo būdo rekomendacijas“, – MNT sakė tyrime nedalyvavęs Bridžporto ligoninės kardiologas dr. Alonas Ronenas.
Kaip joga veikia kraujospūdį
Tyrimo autoriai pažymėjo, kad yra keletas galimų priežasčių, kodėl didesnis pagerėjimas buvo stebimas toje tyrimo dalyvių grupėje, kuri praktikavo jogą. Joga gali slopinti simpatinės nervų sistemos aktyvumą, sumažinti kortizolio kiekį ir skatinti vazodilataciją.
Dr. L. Pianko manymu, gali būti keletas tokių tyrimo rezultatų paaiškinimų, „įskaitant jogos poveikį žmogaus autonominei sistemai“.
„Mūsų antinksčiai gamina „kovok arba bėk“ hormonus, kurie padidina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį. Tam tikros jogos rūšys gali sumažinti streso hormono kortizolio lygį ir tokiu būdu normalizuoti kraujospūdį. Jogos pratimai gali padėti moduliuoti šiuos hormonus iki ramybės būsenos lygio, –aiškino jis MNT. – Kaip ir kitų protą ir kūną apimančių veiklų poveikio kraujospūdžio reguliavimui atveju, atrodo, kad čia iš tiesų yra ryšys su mūsų psichikos sveikata, kuri turi įtakos streso hormonų lygiui. Mechanizmai lieka neaiškūs ir gali būti susiję su miego įpročių pokyčiais, tačiau nauda yra akivaizdi.“
Ar turėčiau užsiimti joga, jei mano kraujo spaudimas aukštas?
Tyrimas turėjo tam tikrų ribotumų. Visų pirma, jo imtis buvo ribota ir trukmė palyginti nedidelė. Tai rodo, kad reikia atlikti išsamesnius tyrimus su ilgesniais stebėjimais.
Tyrimo autoriai pripažįsta, kad jie galėjo klaidingai klasifikuoti kai kuriuos dalyvius, kuriems neseniai buvo diagnozuotas aukštas kraujospūdis. Jie taip pat nematavo dalyvių sportinių gebėjimų.
Nepaisant to, šis tyrimas pateikė papildomų įrodymų apie jogos naudą sveikatai ir atvėrė galimybes naujiems tyrimams šioje srityje.
Tyrimo autorius dr. Paulis Poirier pažymėjo, kad tyrimas turi ribotumų, nes jis yra bandomasis. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad joga turi papildomų privalumų, lyginant vien su tempimo pratimais.
„Joga greičiausiai yra geresnė alternatyva po mankštos nei tempimo pratimai, nes, palyginti su pastaraisiais, ji turi papildomą poveikį. Papildomas poveikis yra susijęs su geresniais kraujospūdžio, širdies susitraukimų dažnio ir uždegimo rodikliais… Šis tyrimas tikriausiai paskatins kitus mokslininkus atlikti didesnius tyrimus su skirtingomis populiacijomis, ir jei jų rezultatai bus panašūs, greičiausiai bus peržiūrima aukšto kraujospūdžio valdymo praktika“, – aiškino jis.
www.lrt.lt informacija
