Plaučių uždegimas, arba pneumonija, yra viena dažniausių komplikacijų, kurių patiria gripu ir kitomis virusinėmis, taip pat bakterinėmis ligomis susirgę žmonės. Deja, nepaisant esamų gydymo būdų ir medikamentų, daliai žmonių ši liga baigiasi mirtimi.
Kuo pavojingas plaučių uždegimas, kas šią ligą sukelia ir kam didžiausia rizika susirgti sunkia pneumonijos forma, portalui LRT.lt papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila.
„Plaučių uždegimas (pneumonija) – tai ūminis plaučių audinio uždegimas, kai, mikroorganizmams (bakterijoms, virusams ar kt.) patekus į plaučius, alveolėse susikaupia skysčio ir uždegiminių ląstelių. Per metus pneumonija suserga nuo 5 iki 11 asmenų iš 1000 suaugusių gyventojų“, – teigė gydytojas pulmonologas.
Plaučių uždegimą gali sukelti įvairūs infekcijos sukėlėjai: pneumokokai, stafilokokai, Haemophilus influenzae, mikoplazmos, morakselos, legionelės. Pneumonija neretai išsivysto kaip ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos komplikacija. Pavyzdžiui, žmogui persirgus peršalimu, bronchitu, gripu ir pan.
Susirgti plaučių uždegimu gali kiekvienas. Tačiau, pasak prof. E. Danilos, didesnę riziką tapti pneumonijos auka turi sergantieji lėtinėmis plaučių ligomis (pavyzdžiui, astma), taip pat cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu. Didesnė plaučių uždegimo grėsmė yra ir tiems, kurie badauja, rūko, taip pat žmonėms, kurių mityba nevisavertė, arba tiems, kurie vartoja imuninį atsaką silpninančius vaistus (gliukokortikoidus, citostatikus).
aip užsikrečiama?
Santaros klinikų gydytojo pulmonologo teigimu, plaučių uždegimo sukėlėjai į plaučius gali patekti trimis būdais: mikroaspiraciniu, t. y. su nosiaryklėje ir burnaryklėje esančiais mikroorganizmais, inhaliaciniu (su legionelėmis, virusais) ir hematogeniniu (per kraują, pavyzdžiui, perpylimo metu).
„Lietuvoje dažniausiai pacientai užsikrečia mikroaspiraciniu būdu. Su nosiaryklės sekretu bakterijos patenka į trachėją ir bronchus, juose toliau dauginasi ir patenka į alveoles. Į alveoles patekę mikroorganizmai toliau dauginasi. Plaučiuose kaupiasi uždegimo ląstelės, uždegiminis skystis. Uždegimo apimtose plaučių dalyse nevyksta ventiliacija – deguonis nepernešamas iš plaučių į kraujotaką. Tokiu atveju organizme gali pradėti trūkti deguonies“, – aiškino profesorius.
Didelis mirtingumas
Medikas pažymi, kad plaučių uždegimas ne veltui vadinamas klastinga liga, nepaisant dabartinių gydymo galimybių, nuo sunkaus plaučių uždegimo vis dar miršta 30–40 proc. žmonių.
„Bendras žmonių, sergančių visuomenėje įgytu plaučių uždegimu, mirštamumas yra 5–14 proc.“, – sakė prof. E. Danila.
Jis priminė dažniausius plaučių uždegimo simptomus: tai kosulys, krūtinės skausmas, dusulys. Dažnai juos lydi ir aukšta temperatūra, tačiau tam tikrais atvejais karščiavimo nebūna. Visgi, jei jaučiate kitų simptomų, kosulys vargina nuolat (ne tik tam tikru paros metu) ir bendra būklė prastėja, reikėtų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytojais.
„Sunkaus plaučių uždegimo atveju sutrinka kitų žmogaus organų veikla, galimas sisteminis išplitimas, bakterijų randama net kraujyje (tuomet žmogui išsivysto sepsis), todėl gydymo namuose neužtenka. Ligos eiga dažnai priklauso ir nuo paciento amžiaus, jo turimų gretutinių ligų“, – sakė medikas. Anot jo, plaučių uždegimas gali būti gydomas geriamaisiais arba leidžiamaisiais (intraveniniais) antibiotikais ir kitais vaistais.
Kaip išvengti?
LRT.lt primena medikų patarimus, kaip apsisaugoti nuo plaučių uždegimo. Kadangi šią ligą dažnai sukelia aplinkoje esantys virusai, rekomenduojama dažnai plauti rankas, siekiant išvengti bakterijų, reikėtų prižiūrėti burnos ertmę (tinkamai valyti dantis, liežuvį, laiku išsigydyti galimus bakterijų židinius, pvz., sugedusius dantų kanalus, dantenas). Plaučių uždegimas mėgsta nusilpusį organizmą, tad rekomenduojama grūdintis, gyventi fiziškai aktyvų gyvenimą, peržiūrėti mitybą – ji turėtų būti subalansuota ir visavertė. Taip pat rekomenduojama vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas.
Nuo plaučių uždegimo, kurį sukelia pneumokokas (lot. streptococcus pneumoniae), saugo skiepai. Nuo 2014 metų jie yra įtraukti į nacionalinės imunoprofilaktikos programą, todėl skiriami kūdikiams, siekiant apsaugoti juos nuo pneumokokinių infekcijų. Žmonėms, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, vakciną taip pat kompensuoja valstybė. Visi kiti ja gali pasiskiepyti savo lėšomis.
www.lrt.lt informacija
