Baltijos jūros, Kuršių marių, upių ir ežerų vandens, oro valstybinis radiologinis monitoringas vykdomas vadovaujantis Valstybine aplinkos monitoringo programa, parengta atsižvelgiant į Europos Komisijos, Tarptautinės atominės energetikos agentūros ir Helsinkio Komisijos rekomendacijomis. Šio monitoringo tikslas – nuolatinė aukščiau išvardintų vandens telkinių ir atmosferos oro radiologinės būklės stebėsena, siekiant įvertinti radioaktyviųjų medžiagų lygių kaitos tendencijas ir galimą poveikį Lietuvos gyventojams.
Vandens telkinių radiologinė būklė
Baltijos jūros, Kuršių marių, upių ir ežerų vandens užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis šaltiniai yra branduolinių ginklų bandymai ir branduolinės energetikos objektų (toliau – BEO) avarijos, upių vandens nešamos BEO veiklos metu į aplinką patekusios radioaktyviosios medžiagos. Didžiausią įtaką Lietuvos vandens telkinių radioaktyviajam užterštumui turėjo Černobylio atominės elektrinės (toliau – Černobylio AE) avarija, kuri lėmė, kad radioaktyviųjų medžiagų į vandens telkinius pateko su iškritomis ir dėl paviršinio dirvožemio sluoksnio nuplovimo.
Minėtų vandens telkinių radiologiniam aplinkos monitoringui vykdyti imami paviršinio vandens, dugno nuosėdų ir augalijos bei žuvų ėminiai, siekiant juose nustatyti ilgaamžių cezio 137Cs ir stroncio 90Sr radionuklidų aktyvumo koncentraciją. Vandens radioaktyviojo užterštumo lygį matuoja trys automatinės vandens stotys (Rusnėje, Smalininkuose ir Buivydžiuose). Ilgamečių tyrimų rezultatai rodo laipsnišką 137Cs ir 90Sr radionuklidų aktyvumo koncentracijos mažėjimą visuose tiriamuosiuose objektuose – aktyvumo koncentracijos reikšmės tampa artimos reikšmėms, registruotoms iki Černobylio AE avarijos.
Oro radiologinis aplinkos monitoringas
Kitas labai svarbus aplinkos komponentas, galintis lemti žmogaus apšvitą – oras. Vertinant radioaktyviųjų medžiagų kiekį ore, nuolat atliekami tyrimai Utenos bei Dubininko (Varėnos raj.) oro aerozolių matavimo stotyse. Dirbtinių radionuklidų, išskyrus aplinkoje pasklidusį 137Cs, nenustatyta.
2021 m. automatinė oro aerozolių matavimo stotis Vilniuje, galinti matuoti ne tik gama, bet ir alfa, beta radionuklidų kiekį ore, veikė įprastu režimu, kitų, nei gamtinės kilmės, radioaktyviųjų medžiagų nenustatyta. Tai rodo, kad aplinkos oras praėjusiais metais nebuvo užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, kurios galėjo atkeliauti į Lietuvos teritoriją su oro masėmis iš kitur. Šį faktą patvirtina ir ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistemos (RADIS) tinklas Lietuvoje.
Išsami aplinkos radiologinės būklės analizė pateikta 2021 m. valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo ataskaitoje. Su ja galima susipažinti čia.
Radiacinės saugos centro informacija
