Minint tarptautinę arbatos dieną, gruodžio 15-ąją, Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), kurios veikloje Lietuva dalyvauja nuo 1991 m., atkreipia dėmesį į šios žaliavos vertingumą bei reikšmę ne tik įvairioms kultūroms, bet ir globaliai ekonomikai. Lietuvoje nustatomi pavieniai neatitikimų atvejai, kuomet arbata arba žolelės gėrimams gaminti pripažįstami nesaugiais. Šie produktai, jei tinkamai tvarkomi, priskiriami nerizikingų maisto produktų kategorijai.
Kaip žinia, arbata – antras po vandens labiausiai geriamų skysčių pasaulyje, kuris kultivuoti pradėtas nuo neatmenamų laikų. Arbatos nuolat išgeriama vis daugiau, o ją auginantys dažniausiai smulkieji ūkiai šiltuose kraštuose rizikuoja derliumi ir išgyvenimu dėl klimato bei globalios ekonomikos pokyčių. Kasdien gerdami arbatą tarsi susiliejame su amžiais puoselėtu gėriu – tampame dalimi visame pasaulyje cirkuliuojančių prekybinių ryšių.
Importo statistika
Šiais laikais arbatos pasirinkimas iš tiesų platus. Nors FAO skelbiamais tarptautinės arbatos prekybos duomenimis, sdaugiausiai arbatos užaugina Kenija ir Kinija, o Indija su Šri Lanka tik po jų, tačiau nemaža dalis arbatos suvartojama jau savo kilmės šalyse. Tai reiškia, kad bendra arbatos paklausa jos ne eksportuojančiose šalyse auga ne tik įvežtinei žaliavai, bet ir vietoje užaugintoms žolelių arbatoms. FAO atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais pasaulyje parduota 6,5 milijonai tonų arbatos, jos kaina už kilogramą svyravo nuo 2,2 JAV dolerių iki beveik trijų, o prekybos apimtys sudarė 17 milijardų dolerių iš vietinio suvartojimo arbatą gaminančiose šalyse ir 9,5 milijardo dolerių iš eksporto.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per šiuos metus į Lietuvą buvo importuota 424 tonos (202 siuntos) arbatos. Daugiausia – iš Šri Lankos (156 tonos), Kinijos (85,4 tonos) ir 58,4 tonos Egipto. 28,5 tonos vaisių, uogų, vaistažolių arbatų įvežta iš karo siaubiamos Ukrainos, o iš populiariosios Indijos importuota 6,3 tonos arbatos. Be to, į Lietuvą atkeliavo arbata iš Armėnijos, Nepalo ir Pietų Afrikos Respublikos. Daugiau nei pusantros tonos arbatos, dalis jos – ekologiška, įvežta iš Japonijos.
Arbata, kaip žaliava ir produktas yra jautrus ne tik klimato kaitai dar jam augant, bet ir džiovinant, fermentuojant, pakuojant, transportuojant bei sandėliuojant. Importo kontrolės metu arbatos siuntos dėl cheminės – pesticidų likučių nustatymo bei mikrobiologinės taršos tiriamos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje. Jokių neatitikimų ar pažeidimų pernai į Lietuvą importuotoje arbatoje nenustatyta.
Populiarios žolelių arbatos
Valstybinės maisto kontrolės metu arbatų saugos pažeidimai nustatomi pavieniais atvejais, o daugiausia neatitikimų siejasi su ženklinimu: netinkamai nurodomos sudedamosios dalys, neteisėtai naudojami sveikatingumo ir maistingumo teiginiai, nepateikta informacija apie tinkamumo vartoti terminą, internetinėse svetainėse nepateikiama visa privaloma informacija. Taip pat pasitaikė atvejų, kai darbuotojai dirbo nepasitikrinę sveikatos, neišklausę higienos įgūdžių mokymų. Daugiau apie ženklinimą.
FAO pastebi, kad pasaulyje populiarėja ne tik tradicinės, bet ir iš vietinių augalų gaminamiems nuovirams – arbatos gėrimams. Šiuo metu VMVT registruota 15 žolelių gėrimams gaminti augintojų. Iš viso registruoti 59 ūkio subjektai, kurie užsiima žolelių gėrimams gaminti auginimu ir/ar gamyba.
Dar viena gera žinia arbatos dienos proga galėtų būti ES sprendimas kavamedžių džiovintą vaisių minkštimą ir jo užpilą (įprastai vadinamą Cascara arba kavos uogų arbata) įtraukti į ES leidžiamų naudoti naujų maisto produktų sąrašą. Dabar produktu galima prekiauti bei mėgautis, ypač tiems, kuriems sunku pasirinkti tarp arbatos ir kavos.
VMVT informacija
