Lietuvoje prasidėjus snygiui, temperatūrai nukritus žemiau nulio gatvės ir šaligatviai pasidengėl edu bei sniego sluoksniu, kas sutrikdė įprastą gyvenimo ritmą.
Šiandien pirmoje dienos pusėje šiauriniuose rajonuose, vakarop jau ir pietvakariuose kai kur gali formuotis lijundra. Dalyje Lietuvos kelių laikysis plikledis, ypač daug slidžių kelio ruožų yra rajoniniuose keliuose, kiemuose, ant šaligatvių.
Šią savaitę numatomos sudėtingos orų sąlygos. Šalį pasieks nauji drėgmę nešantys debesys. Kris sniegas, šlapdriba, dalyje Lietuvos taip pat laukiama ir lietaus. Jam patekus ant vis dar šaltų paviršių daug kur formuosis lijundra, bus labai slidu.
Nepaisant to, kad kelininkai bei gatves prižiūrintys darbuotojai suskubo į gatves barstyti slidžių kelių bei šaligatvių, išvengti nuostolių ir traumų pasirodžius krituliams, niekada nepavyksta.
Visada pirmiausia dėmesys skiriamas pagrindiniams keliams bei centrinėms gatvėms, bet smulkesni įvažiavimai, priemiesčių keliukai būna slidūs. Taip pat ir gatvės, ne visos spėjamos sutvarkyti – nukasti sniegą bei pabarstyti, kai kurie šaligatviai lieka nenuvalyti, kas įtakoja didesnę paslydimų ir kritimų riziką.
Lietuvoje kritimai (paslydimai šaltuoju metų laiku) kartu su autoįvykiais ir smurtiniais sužalojimais yra pagrindinės traumų priežastys. Didžiausia rizika susižeisti yra vyresnio amžiaus žmonėms – jie dažniau griūva dėl sutrikusios galvos smegenų kraujotakos bei vestibiulinio aparato funkcijos, be to, jų kaulai trapesni (osteoporozės pasekmė), todėl lūžių jiems pasitaiko dažniau. Gatvėse vaikščioti pavojinga ir moterims, avinčioms aukštakulnius batus bei seginčioms siaurus, kojų judesius varžančius sijonus.
Pagrindinės ant slidaus kelio suklupusių ir į greitosios pagalbos medikus besikreipiančiųjų traumos – rankų ir kojų lūžiai, raiščių patempimai, pečių išnirimai, dubens kaulų sutrenkimai, smegenų sutrenkimai. Dažnesni rankų, spindulinio kaulo tipinės srities, t.y. arti riešo, lūžiai.
Patarimai pėstiesiems
- Visų pirma, einant į lauką būtina tinkamai apsirengti. Specialistai primena, kad sušalus raumenys įsitempia, o tai gali neigiamai paveikti pusiausvyrą. Taip pat einant nereikėtų laikyti rankų kišenėse, nes krentant bus sunkiau apsisaugoti.
- Svarbu avėti žieminę avalynę. Tai reiškia, kad batų padas turėtų būti guminis, lankstus, su giliais įrėžimais, kad mažiau slystų.
- Be to, būtina neskubėti. Einant greitai, galima neįvertinti pasikeitusios šaligatvio dangos, nepastebėti susidariusio plikledžio.
- Būti dėmesingiems svarbu ir kai išlipama iš automobilio stovėjimo aikštelėse, taip pat kai iš lauko patenkama į pastatą – dėl čia ištirpusio sniego ir ledo gabalėlių gali būti itin slidu.
- Taip pat itin pasisaugoti turėtų tie žmonės, kuriems dėl tam tikrų judėjimo sunkumų būtina lazda ar vaikštynė – daugelis jų nėra pritaikytos žiemos laikotarpiu susidarančioms sąlygoms, todėl atsiranda didesnė rizika parkristi.
- Be to, specialistai rekomenduoja daugiau dėmesio skirti sveikatos stiprinimui – reguliariai mankštintis, pusiausvyrai stiprinti naudingi jogos, kalanetikos užsiėmimai. Taip pat patariama vartoti vitaminą D, ypač jei nustatytas jo trūkumas, kuris naudingas kaulų sveikatai.
Ką daryti parkritus?
Jei parkritę susižeidėte ir negalite atsikelti, šaukitės pagalbos. Nebandykite keltis patys, nes dar kartą paslydę ar krisdami, galite susižaloti stipriau.
Jei jaučiatės pakankamai gerai, turėtumėte pabandyti kuo saugiau pakilti nuo žemės. Patartina tai daryti lėtai, pirmiausia atsisėsti, tada remiantis rankomis ir keliais pabandyti atsistoti.
Nukritus labai lengvai galima susižaloti kaklą, susitrenkti smegenis, išsimušti dantis, išsinarinti ar susilaužyti galūnių kaulus, pasitempti sausgysles. Vienas iš 10 nukritimų gali baigtis labai sudėtingais sužalojimais, pavyzdžiui, šlaunikaulio lūžiu, galvos sužalojimu, lemiančiu sunkią ir ilgą reabilitaciją.
Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė Indrė Biemolt
