Psichinė vaikų sveikata: kaip pastebėti nerimą keliančius ženklus ir padėti

Net ir iš pirmo žvilgsnio stipriems, daug gyvenimiškos patirties turintiems žmonėms būna nelengva dorotis su vidinių įtampų, negatyvių jausmų audromis – ką jau kalbėti apie vaikus, kurie emociškai ypač jautrūs, pažeidžiami ir neretai slegiančius išgyvenimus, baimes linkę laikyti giliai savyje. Psichikos sveikatos specialistai ramina – jei su savo atžalomis tėvai puoselės artimą ryšį, jie netruks pastebėti ir kylančias problemas, ir laiku ištiesti pagalbos ranką, jos prireikus.

Fizinė savijauta – pagrečiui

„Kai vaikai visapusiškai gerai jaučiasi, jie yra geros nuotaikos. Žinoma, gyvenimas kupinas įvairių įvykių, kurie išprovokuoja ir ne pačias maloniausias emocijas, tačiau jos yra greitai praeinančios, vaikai gali ir toliau sėkmingai dalyvauti savo veiklose: žaisti, mokytis, bendrauti, o svarbiausia – domėtis ir smalsauti. Jų kasdieniame gyvenime dominuoja noras kažko siekti bei augti plačiąja prasme“, – esminius geros vaikų psichinės sveikatos kriterijus įvardijo klinikinė psichologė ir psichoterapeutė, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė, socialinių mokslų daktarė Roma Jusienė.

Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį, jog psichikos sveikata glaudžiai susijusi su fizine savijauta.

„Sveikatos problemos, somatinės ligos neabejotinai atsiliepia emocinei savijautai. Ir atvirkščiai, neretai būtent prasta emocinė savijauta gali pasireikšti įvairiais sveikatos negalavimais, simptomais, pavyzdžiui, galvos, pilvo ar kitais skausmais, kai, atrodytų, kenčia kūnas, bet iš tikrųjų tai yra atitinkama emocinės, psichologinės savijautos išraiška“, – aiškino mokslininkė.

Įsigalėjo perteklinis išmanumas

Vieni svarbiausių psichinės sveikatos stiprinimo veiksnių – tai baziniai žmogiškieji poreikiai. Kuo jie labiau atliepiami ar tinkamai tenkinami, tuo mažesnis ir psichikos sveikatos problemų pavojus.

„Be maisto, mums ypač reikšmingas bazinis poreikis yra miegas. Štai mokyklinio amžiaus vaikų miego režimas stipriai nukenčia dėl jų įpročio naktinėti prie išmaniųjų ekranų – tenka pripažinti, kad į šią problemą šiandien vis dar per mažai kreipiama dėmesio“, – sako R. Jusienė.

Pašnekovės teigimu, išmaniųjų įrenginių naudojimas, įsitraukimas į internetą, apskritai, turėtų būti ribojamas – šiuolaikinėms technologijoms skiriamas besaikis laikas iš vaikų atima galimybę užsiimti kitomis svarbiomis veiklomis. Tam yra pamatuotos saugios ribos, kiek įvairaus amžiaus vaikai per dieną galėtų praleisti laiko prie išmaniųjų ekranų.

„Kita didelė šiuolaikinė bėda yra tai, jog nemažas procentas vaikų, ypač paauglių, pasižymi menku judumu. Fiziniam aktyvumui vaikai turėtų skirti ne mažiau kaip valandą per dieną – tai apima buvimą lauke, vaikščiojimą, važinėjimą dviračiu, sportavimą ir pan.“, – vardijo R. Jusienė.

Tiesioginio ryšio svarba

Psichologė psichoterapeutė primena, jog be galo svarbi geros vaikų psichinės sveikatos dedamoji – socialiniai poreikiai.

„Mes visi norime santykio, bendrystės su kitais žmonėmis, norime jaustis reikalingi. Jokie internetiniai ryšiai, socialiniai tinklai gyvo bendravimo poreikio nepakeis. Tiesioginio ryšio trūkumą tokiu pakaitalu mes galime kompensuoti tik iš dalies ir laikinai. Didžiulės apimties tyrimai parodė, kad paauglių, kurie pandemijos metu galėdavo susitikti ir bendrauti su savo bendraamžiais, draugais, psichikos sveikata nukentėjo gerokai mažiau nei tų, kurie tokios galimybės neturėjo“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Ne mažiau svarbu vaikams padėti atskleisti save, nevengti patikėti jiems pagal savo amžių jau įveikiamų užduočių.

„Labai paprasta nuslopinti vaikų prigimtinį poreikį būti svarbiam, realizuoti savo kompetencijas, neleidžiant jiems tų veiklų, kurios padėtų atsiskleisti geriausiai, ar kažką darant už juos, kai to visiškai nereikia, – pripažino specialistė. – Šiandien neretai susiduriame su paradoksalia situacija: išvaduodami vaikus nuo bet kokių buities darbų – esą tegu tik mokosi, kartu duodame žinutę, kad jie kažko negeba, yra nesvarbūs, netgi nereikalingi dalyvaujant šeimos gyvenime, o vėliau stebimės, kad vaikai nepaiso jokių pareigų.“

Per sunku pripažinti

Kaip atpažinti, kad vaiko emocinė būsena prasta, kad jį kamuoja slegiantys vidiniai išgyvenimai?

„Matome tiesiog nelaimingą, užsisklendusį vaiką, kuris nuolat ar pakartotinai netinkamai elgiasi. Nėra taip, kad jis mus nori išvaryti iš proto, mums kažkaip pakenkti. Už vienokių ar kitokių elgesio problemų dažnai slypi žinutė – vaikas tokiu būdu nori parodyti, kad jam kažko labai svarbaus trūksta, kad yra nepatenkinti jo esminiai poreikiai“, – aiškino R. Jusienė.

Kitas klausimas, pašnekovės žodžiais, kiek leidžiame sau pamatyti ir pripažinti, kad mano vaikas jaučiasi nelaimingas, nepatenkintas tikrąja to žodžio prasme, tai yra negaunantis kažko svarbaus, ko reikia jo augimui ir gerai savijautai.

„Kartais to neatpažįstame ne iš nežinojimo, o nepripažįstame sau, nes tai per sunku. Galbūt suaugusieji patys turi didelių problemų, galbūt jaučia kaltės jausmą. Nematyti, atrodo, tarsi nuneigti problemą. O pripažinti reiškia prisiimti atsakomybę ir imti spręsti problemą“, – sako VU profesorė.

Matau tave ir suprantu

Specialistė pataria – padėti vaikui reikėtų ne moralizuojant dėl jo elgesio. „Esminis dalykas – patikinti: tu man rūpi, aš matau tave ir suprantu, kad tau irgi kartais yra sunku, kad esi nelaimingas ar tiesiog sutrikęs, pažiūrėkime, kaip galime kartu išspręsti problemas“, – aiškino R. Jusienė.

O kad būtume arčiau savo vaikų, turėtume nuolat puoselėti emocinį ryšį, tęsia pašnekovė: „Bendraukime su vaiku nuoširdžiai, užuot vien koncentravęsi į materialius dalykus, kaip klausimai, ar pavalgei, kokį pažymį gavai mokykloje ar dar blogiau – leisdami laiką prie išmaniųjų ekranų. Reikia išties nedaug – turėkime kasdienį bent 15–20 minučių ritualą susėsti prie vakarienės stalo ir pabendrauti arba užsukus į vaiko kambarį pasikalbėti prieš miegą.“

Tuo metu jei slegiančios problemos pasirodys pernelyg sunkios ar neįveikiamos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos.

„Pastaraisiais metais tokios galimybės šalyje tik gerėja, pradedant poliklinikų psichikos sveikatos centrais – beveik visuose juose dirba vaikų, paauglių psichologai, psichoterapeutai, teikiamos kompleksinės paslaugos šeimai – ir baigiant ugdymo įstaigomis, kuriose taip pat dirba kompetentingi savo srities specialistai. Tad svarbiausia – nebijokime kreiptis pagalbos“, – ragina R. Jusienė.

Profesionalūs psichologai ir savanoriai taip pat išklausys ir padės, paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 1809, kuris vienija šešias įvairias paramos organizacijas, įskaitant jaunimo ir vaikų bei tėvų pagalbos linijas. Naudingos informacijos galite rasti ir specializuotame tinklalapyje pagalbasau.lt, kur pateikiami duomenys apie visas įmanomas pagalbos galimybes ir šalyje veikiančių psichikos sveikatos institucijų žemėlapis. Šiame puslapyje paaugliai ras ir specialiai jiems skirtos naudingos informacijos.