Kol pasaulis kovoja su įvairiomis ligomis ir pandemijomis, žmonių gyvybes šluoja kita, mažiau matoma, bet dėl to ne mažiau pavojinga pandemija. Ekspertai ją vadina vienu didžiausių ir rimčiausių visuomenės sveikatos iššūkių XXI amžiuje. Tačiau, pabrėžia, viskas yra mūsų rankose. Tiksliau, mūsų mityboje ir gyvenimo būde, rašoma „Impuls“ pranešime žiniasklaidai.
Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, dabar ES šalyse antsvorio turi kas antras pilnametis gyventojas, kas trečias serga nutukimu, o tarp vaikų – kas penktas. Lietuva yra tarp penkių labiausiai Europoje nutukimu sergančių valstybių – čia serga apie 27 proc. gyventojų. Ekspertų teigimu, jei toliau keliausime tokiais ritmais, 2030 m. antsvorio turės ir nutukimu sirgs 70 proc. populiacijos.
Kasmet nusineša iki 40 mln. gyvybių
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas sako, kad didžiausia problema yra visuomenėje vis dar gajus klaidingas manymas: „Turite labai gerai suprasti, kad nutukimas – ne kosmetinė problema. Nutukimas yra sunki lėtinė liga, kuri gali pakenkti įvairiems organams, sistemoms, galima likti net invalidu ir gerokai sutrumpinti gyvenimą.“
Profesoriaus teigimu, nutukimas nereiškia tik būti „storu“. Reiškia, kad sergi. „Antsvorio turinčiam žmogui gali atrodyti, kad jis sveikas, tačiau ilgainiui atsiranda ligos: infarktai, insultai, antro tipo diabetas. Padidėja rizika susirgti virškinamojo trakto, sąnarių, tulžies, net onkologinėmis ligomis. Nutukimas yra viena iš lėtinių neinfekcinių ligų, kuri kasmet pasaulyje sukelia 36–40 mln. mirčių“, – sako J.Kalibatas.
Jis pabrėžia, kad nutukimas yra ir puikus antrus metus pasaulį plakančios pandemijos pagalbininkas: „Nutukusio žmogaus imuninės sistemos atsakas yra susilpnėjęs ir virusai lengviau įsiskverbia, todėl nutukimo pandemija prisideda prie koronaviruso pandemijos. Tą reikia žinoti ir suprasti. Žmonės turi pagaliau įsisąmoninti, kad nutukimas yra didžiulė problema, su kuria mes galime kovoti ir susitvarkyti“, – teigia J.Kalibatas.
Pagrindiniai priešai – netinkama mityba ir nejudrumas
Nutukimas dažniausiai nustatomas ir vertinamas apskaičiuojant kūno masės indeksą (KMI) pagal žmogaus ūgį ir svorį: daugiau kaip 25 reiškia antsvorį, o jei indeksas yra 30 ir daugiau – tai jau nutukimas.
„Viskas priklauso nuo mūsų, – įsitikinęs J.Kalibatas. – Jei asmeniškai nesuprasime, kad turime radikaliai keisti gyvenimo būdą: daugiau judėti, valgyti daugiau daržovių, išsimiegoti ir mažiau nervintis, nutukimo pandemija tik blogės.“
Antsvorio turintiems ir nutukimu sergantiems žmonėms jis pataria pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys priežastį, padės sureguliuoti dietą, prireikus nusiųs pas specialistą: endokrinologą, gastroenterologą, dietologą, ar psichologą. Ir, svarbiausia, sveikai maitintis bei daugiau judėti.
www.15 min.lt informacija
