Kasdienio fizinio aktyvumo išmatavime, rodos, pats universaliausias matas yra per dieną nueitų žingsnių skaičius. Iki šiol manyta, kad tikslinė dienos žingsnių norma turėtų būti 10 tūkst., – tiek pačioje pradžioje idėjos sumanytojai japonai ir siūlė, labiau tikėdami magiško skaičiaus rinkodariniu poveikiu nei tai moksliniu pagrindimu. Kitų mokslininkų siūlymas buvo 6 tūkst. žingsnių per dieną, esą tiek visiškai pakanka kasdieniam sveikatos stiprinimui.
Rugsėjo mėn. Sidnėjaus ir Danijos Pietų universiteto mokslininkai pristatydami tyrimo duomenis, įrodė, kad būtent kasdienis 10 tūkst. žingsnių nužingsniavimas reikšmingai padeda sumažinti lėtinių ligų išsivystymo ir mirties rizikas. Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad greitesnis ėjimo tempas lemia ir didesnę papildomą vertę sveikatai. Tyrimo apibendrinantieji rezultatai buvo gauti įvertinus 78 500 Didžiosios Britanijos suaugusių asmenų duomenis gretinant su paskesne 7 metų sveikatos stebėsena.
Įkvepiantys poveikio rezultatai
Tyrimas atskleidė, kad kasdienis 10 tūkst. žingsnių surinkimas reikšmingai sumažina demencijos, 50 proc. širdies ir kraujagyslių ligų bei 30–40 proc. vėžio išsivystymo dažnį. Kita vertus, tyrėjai teigiamas tendencijas sveikatai stebėjo nuėjus 3 000 žingsnių, o suvaikščiojus 5000 žingsnių – jau reikšmingą poveikį. Pavyzdžiui, 3 800 žingsnių nužingsniavimas per dieną net 25 proc. sumažina demencijos išsivystymo pavojų!
Didesnis nueitų žingsnių skaičius tiesiogiai mažina bet kokios kilmės demencijos išsivystymo pasireiškimą. Greitesnis, spartesnis ėjimas papildomai yra susijęs su dar reikšmingesniu poveikiu minėtų patalogijų kontrolei. Būtent greitesnis ėjimas nulemia ir greitesnę kraujo tėkmę kraujagyslėse, užtikrina intensyvesnę kraujo tėkmę skersaruožiuose raumenyse, vidaus organuose ir smegenyse, skatinant įvairių uždegimą veikiančių biologiškai aktyvių medžiagų išsiskyrimą neutralizuojant įvairias uždegimines saleles organizme bei aterosklerozės plokštelių vystymąsi kraujagyslėse.
Deja, kitos, tokiu milžinišku, universaliu ir natūraliu poveikio poveikiu pasižyminčio priemonės negali pasiūlyti net išmani sveikatos industrija, neskaitant, ar tai būtu cheminis, biologinis preparatas. Vargu, ar ateityje toks bus sukurtas.
Ar daugiau 10 tūkst. žingsnių geriau?
Kartu mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nuėjus 10 tūkst. žingsnių ir daugiau, fizinio aktyvumo poveikis susilygina sveikatai ir tikėtis didesnio poveikio sveikatai negalime. Įveikti pirmieji 5 tūkst. žingsnių duoda daugiausia naudos, likę 5 tūkst. žingsnių dar pusę to, – pabrėžia tyrėjai, apibendrindami atokiuosius tiriamųjų pacientų rezultatus.
Pradedantiesiems rekomenduojama pradėti vaikščioti lėtai, kasdien ar kas savaitę didinant nueinamą atstumą. Tvariems rezultatams pasiekti rekomenduojama vaikščiojimui skirti tam tikrą dienos laiką. Ilgainiui, tai taps malonia rutina ir geros savijautos būtinybe. 10 min. kasdienio fizinio aktyvumo ilgina gyvenimo trukmę 85 m. ir vyresniems Ką tik pristatytas dar vienas Pietų Korėjos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad bent 10 min. per dieną pasivaikščiojimas 85 m. amžiaus ir vyresniems asmenims yra susijęs su reikšmingu gyvenimo trukmės prailgėjimu. Tai vos 10 min. per dieną.
Ir palyginus šiuos bent 10 min. per dieną papildomai vaikščiojančius asmenis su fiziškai neaktyviais, tyrėjai konstatavo, kad bent vienos valandos per savaitę fizinis aktyvumas net 40 proc. sumažina tiek mirčių dėl bet kurios priežasties dažnį, tiek mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kita vertus, dabar galime tik įsivaizduoti, kokią žalą pastarasis COVID-19 sukėlė mūsų pacientams, kurie, anot olandų tyrėjų, pandemijos metu net 42 min. per dieną pailgėjo sėdint praleidžiamas laikas
www.delfi.lt informacija
