Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, seksualinę prievartą yra patyrę 10-20 proc. pasaulio žmonių. Didžioji dalis buvo išnaudojami jiems pažįstamų žmonių: šeimos narių, giminaičių, kaimynų, trenerių ir pan. Maždaug 10 proc. Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro tyrime dalyvavusių paauglių nurodė seksualinę prievartą patyrę iš suaugusių amenų, 17 proc. iš bendraamžių ir 32 proc. su prievarta susidūrė internete. Apie patiriamą kančią patys vaikai ir paaugliai papasakoja itin retai, todėl suaugusiems labai svarbu žinoti seksualinės prievartos požymius ir laiku sureaguoti.  Nerimą...

Apie aktyvią mamą, akušerę, kuri tapo policininke iš Jurbarko Laurą Dabašinskienę esame rašę prieš beveik dvejus metus „Stulbinantys jurbarkietės Lauros karjeros vingiai – akušerė, policijos pareigūnė, sporto trenerė“. Laura ir toliau stebina savo veiklomis, kuriomis nori pasidalinti su skaitytojais paskatindama būsimas ir esamas mamas būti aktyvesnėmis. 2022-uosius Laura pradėjo besilaukdama antrosios dukros ir ji džiaugiasi, kad šįkart nėštumo metu galėjo realizuoti tai, ko išmoko. „Kadangi jau bendradarbiavome su Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriumi...

Vairuotojai vis kartoja, kad tamsusis paros metas, šlapdriba, slidi danga ir nuolat kaip šešėliai besivaidenantys vairuotojai – tikras iššūkis. Didžiausia bėda, kad dauguma pėsčiųjų žino apie atšvaito svarbą, tačiau gatvėje tą pamiršta. Žmonės įsitikinę, kad viską mato, jei kas nutiks – suspės pasitraukti, perbėgti kelią. Vis tik, kelyje itin svarbu ne tik tai, ką mato pėsčiasis, dar svarbiau – ką mato vairuotojas. Tamsios striukės ir dažnai ant galvų uždėti kapišonai žmones paverčia tiesiog gatvių vaiduokliais, juos išvysti laiku vairuotojai – itin sudėtinga. Pažiūrėkite, ką jie mato iš tiesų? Siūlome...

SAM ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, jog: – Gyventojai turėtų rinktis tik patikrintus, Lietuvoje registruotus vaistinius preparatus ir gydymosi būdus. Ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, patikrinti galima visai paprastai. Tereikia atsidaryti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir įrašyti produkto pavadinimą. – Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus...

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) pastebi, kad socialiniuose tinkluose vartotojai skelbia pranešimus apie lašinių infuzijų su vitaminais ir ,,kokteiliais“ naudojimą be gydytojų paskyrimo ir ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokiu būdu plinta informacija apie savigydą, kuri yra pavojinga žmogaus sveikatai. Tarnyba ragina apie tokius atvejus informuoti ją, tokiu būdu ji spręstų dėl tyrimo pradėjimo. „Akreditavimo tarnyba bus dėkinga už operatyvius pranešimus, padėsiančius mūsų įstaigai užtikrinti...

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, (NVSC) šiuo metu tiriantis tuberkuliozės protrūkį Radviliškio gimnazijoje, kur nustatyti 3 atvejai, imasi visų nustatytų priemonių, kad liga būtų suvaldyta – nustatyti sąlytį turėję asmenys – tiek lankantys tą pačią mokyklą, tiek už jos ribų. Visiems mokyklos mokiniams bei mokytojams bus atlikti profilaktiniai tyrimai. Pagrindinė šios infekcijos išplitimo valdymo priemonė ir yra profilaktinių tyrimų atlikimas. Taip išsiaiškinama, ar kolektyve nėra daugiau užsikrėtusių asmenų. Ligą patvirtinus, asmuo iš karto...

Tarpdisciplininė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto ir Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos mokslininkų komanda dvejus metus tyrė ilgalaikį ekranų poveikį 2–14 metų Lietuvos vaikų psichikos ir fizinei sveikatai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 900 vaikų (jų tėvų), apklausta daugiau nei 400 sveikatos priežiūros specialistų. Rezultatai rodo: laiko prie ekranų trukmė reikšmingai siejasi su vaikų ir paauglių raida, pažintiniais gebėjimais, noru mokytis ir mokymosi pasiekimais. „Vienareikšmiškai teigiame: ekranų laiką ne tik galima, bet ir būtina riboti. Ilgesnis...

Valgyti angliavandenius ar nevalgyti – mįslė, su kuria susiduria ne vienas savo mitybos įpročiais susirūpinęs žmogus. Kaip LRT TELEVIZIJAI pasakoja gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit, angliavandenių nereikia bijoti, jie mūsų organizmui yra būtini. Vis dėlto specialistė pažymi, jog skaidulinių medžiagų niekada nebus per daug, o štai cukraus – priešingai.  „Visi žinome, kad cukraus, paprastųjų angliavandenių reikėtų vengti, bet, deja, iš tiesų Lietuvos gyventojai [jų] suvartoja 5 kartus daugiau negu rekomenduojama. (…) Angliavandeniai iš tiesų yra reikalingi energijai. Aišku, skiriasi...